Sveiki,
Norėčiau paprašyti Jūsų patarimų, nes esu labai pasimetusi.
Mano situaciaja tokia, kad turiu dviejų metų sūnelį, kurį žindau prieš miegus, ryte ir naktį (keliasi jis labai intensyviai 4-6 kartus ir krūtį daugiausiai naudoja nusiraminimui, o ne maistui). Kadangi turėjau labai sunkią žindymo pradžią ir normaliai žįsti jis pradėjo tik septynių mėnesių, todėl labai norėjau jį žindyti iki 3 metų arba kol pats atsisakys, bet netikėtai pastojau ir kadangi pirmasis nėštumas buvo su didelėm komplikacijom gydytoja rekomendavo pirmąjį atjunkyti. Dar galvojau apie tandeminį žindymą, nes sūneliui dar labai reikia mano artumo, kitaip nemoka užmigti, o pabandžius neduoti naktį krūtinės iš karto klykia lyg skerdžiamas, tačiau dabar pradėjau nerimauti dėl antro nėštumo ir savo sveikatos, norisi užtikrinti naujojo pilvelio gyventojo saugumą.
Gal galite patarti, kaip atjunkyti nesukeliant didžiausio streso vaikui? ( Aš jam kiekvieną dieną aiškinu, kad jis jau didelis berniukas ir mamos pienelis iškeliaus pas mažus vaikus, kad jis turi jam pasakyti atia, atrodo lyg ir supranta, pritaria, bet visas supratimas baigiasi, kai ateina laikas miegoti ir prasideda iš karto krūtinės reikalavimas) Nuo sūnelio gimino buvau prieš čiulptukus, tačiau dabar jį nupirkau, manydama, ka gal jam tai nors kiek patenkins čiulpimo begalini poreikį, tačiau jis atsisako.
Gal kas patyrė panašią situaciją ir nepaisant gydytojų gąsdinimų pasiryžo žindyti temdemu. Gal galite pasidalinti savo patirtimis? Ar buvo sunku suderinti dviejų vaikų žindymą? Kaip elgiatės naktimis, kai abu vaikai keliasi ir prašo krūtinės ir t.t?
Iš anksto dėkoju už visus atsakymus!