Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

Besaikis kudykio naktinis valgymas, prabudimas 10 kartu per nakti.

Pridėti naują temą Atsakyti į įrašą
Žymų Nėra
NaudotojasĮrašas

3:42 pm
balandžio 8, 2014


Jurate

Svečias

Sveiki. Is pat pradziu labai prasau, gydytojau,pagalbos ir patarimu. Atsiuntete man savo knyga, bet atsakymo i si klausima joje nerandu. jau esate man patares sunkiu gyvenimo periodu, tad tikiuosi, kad si karta pasidalinsite savo nuomone. Sunui 7.5 menesiai. Maitinu pati, ir esu be galo laiminga, kad galiu savo vaikiukai pasiulyti tai , kas yra geriausia. Zinoma nuo 6 menesiu pradejome primaitinti darzoviu koselemis, siuo metu jau po trupuyi ragaujame grudines koseles ir tyreles, nors pagrinda sudaro mamos pienas, kita maista valgo po labai nedaug. Svorio priaugame pakankamai, esame zvalus ir linksmi. Niekada nebuvo taip, kad mazylis naktimis miegotu gerai, daznai keldavosi. verkslendavo, valgydavo. Bet siuo metu ir tai TESIASI pora kokiu menesiu sunus kas puse valandos, geriausia kas valanda naktimis atsibunda, pradeda verkslenti, nei supimas, nei glostymas, nei lopsines , nei guldymas salia nei kartu nepadeda, apart kruties ir mano pieno. Visa nakti tas pats . Nurimsta tik prie kruties ir gerdamas piena, o ji tikrai geria, ne tik kruti apkabines miega. Ciulptuko niekada neeme, nors kritinemis situacijomis bandziau ir ciulptuka. JIs kruti ciulpia kipa ciultuka, tik is jos dar bega maistas. Vadinasi visa naktis vieno valgymo, kas valanda, ar kas puse. Abu neissimiegame, jo skrandukas ir kepenys nepailsi be maisto , istisai dirba, as pati vos gyva, svaigsta galva po siu menesiu, turime dar broli maza, tai dienomis nusnusti negaliu. Nezinau ka daryti, kartais naktimis maziui lyg iseina dujos , lyg truputi suskausta, bet paemus kruti kaip mat viskas gerai, tad nesuprantu ar cia kokie skausmeliai ar kas, dantuku dar neturime, bet kad butu ir dantukai, tai manau nebutu tas laukimas uztrukes 2 ar daugiau menesiu. Nezinau kaip eltis, noriu, kad zindymas nenutruktu, bet esu pavargusi, kaip elgtis naktimis, ar duoti ta kruti istisai, ar kokiu budu atitolinti naktini valgyma? Prasau labai patarimu, esu mama kuriai labai rupi vauku gerove. Padekit :(

9:46 am
balandžio 9, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

Toliau bus dar sunkiau. Nemiega jie be papo ir nemiegos (mano sūnui jau 1,2 m.). Arba nebeduokit naktimis krūties, bet iš karto sakau, kad bus daug ašarų ir streso, kol įpras, arba susitaikykit kad kitaip nebus ir Jūsų organizmas po truputį prisitaikys (be miego ir poilsio).

10:05 pm
balandžio 11, 2014


simona_g

Narys

įrašai52

Ir as paantrinsiu kristinai. Daug ka kaltinau, vyra, save, dantukus, bet galiausiai susitaikiau. Ir neduot kruties bandziau, zviege is paskutiniuju. Irgi visada nuo gimimo daznai keldavosi, bet nuo 7-8 men isvis kosmaras. Dazniausiai tai net nepaleidzia kruties, o jei pavyksta istraukt tai tik susijudinu ir pabunda. Mums dabar beveik metai ir penki menesiai. Gal dabar kiek ir geriau, kartais gaunu pakeisti poza. Bet atsibudineja kazkur kas valanda ar pusantros. Jei turesiu antra vaikuti darysiu viska(netraumuojant vaiko) kad taip nebutu. Mano savijauta nekokia, pradejusios augti karpos ir is kazkur islindes odos grybelis trimituoja apie rimta organizmo nusilpima. Daznai susimastau, ar geriau nakciai ciulptukas ar pastoviai pervargusi, pikta ir ligota mama. Bet kaip ir sakiau, as susitaikiau, puse metu daug asarojau del tokios padeties. Manau kad naktinis valgymas yra juodoji zindymo puse. Gal net ne valgymas, greiciau ciulpimas. Taip kad nieko paguodziancio ir as pasakyti negaliu. Laikykites

10:20 pm
balandžio 11, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

Sveiki, Jūrate,

Manau, kad nereiktų visiškai atmesti galimybės, jog būtent dantukai šiuo metu yra tų neramumų priežastis. Galit pamėginti pirštu pamasažuoti, turėtų jaustis, ar vaikas kažkaip reaguoja. Ar nesimato paburkusių dantenėlių? Jei matosi, galit pamėginti ir su kokiu Dentinoks paraminti šiek tiek, gal bent valandėlei padės.

Aš Jūsų vietoj palaukčiau, kol pasirodys dantukai ir tada žiūrėčiau, ką daryti. Jeigu  miegelis nei kiek nepasitaisys, tada vertėtų iš naujo apsvarstyti situaciją ir imtis priemonių, nes budinėjimas kas pusvalandį nėra normalu.

Beje, o vitaminą D vartojate?

9:58 am
balandžio 12, 2014


Jurate

Svečias

Aciu uz patarimus, pamastymus ir pasisakymus. Nors nuraminimo negavau, bet , kazkaip pasijauciau ne tokia vienisa sioje situacijoje<kad yra tokiu mamyciu, kurios susidure su tuo ir mano maziui nieko bloga nera, apart nenormalus" papo ciulpimas".  Musu antras sunus, bet su pirmuoju tokiu bedeliu nebuvo, gal todel, kad jis puikiai eme ciulptuka, ir puikiai eme kruti,tad naktimis, kai budavo labai sunku, ciulptukas pagelbedavo. Si situacija tokia, kad mazelis niekad neeme ciulptuko, ji spjauna kuo toliau. Vitamina D duodame, dantukus tepame ir dentinox ir hemopatinemis priemonemis, miegame kartu dabar, maniau jaus mane,bus kokia nauda, bet naudos jokios. Dienomis viiskas kuo puikiausia, ramus, zvalus ir laimingas, guvus berniukas. Nezinau, vis manu, gal kas zarnyna erzina, dujos karts nuo karto nakti iseina. Dekoju ir is dalies ramiau, kad yra tokiu vaiku kaip mano :) , kuriems mamytes papas brangiausias. dziugios tos maitinimo akimirkos, malonus ir artimas rysys, bet naktinis nuovargis daro savo.

3:45 pm
balandžio 13, 2014


DaivaVa

Svečias

Sveiki Jūrate,

Neturiu patirties šiuo klausimu, nes mano berniukui dar tik 5mėn su trupučiu, tačiau iš to ką parašėte kilo keletas klausimų, tai galvoju gal jums kils dar kokių pamąstymų apie tai.

Sakote, kad mažylis naktį ne tai kad įsikibęs krūties miega, tačiau tikrai geria pienuką, tai man tokia mintis iškart, kad galbūt jis dieną suvalgo ne tiek kiek jau jo organizmas reikalauja, galbūt jis pabudinėja, nes yra tiesiog alkanas? Pritariu, kad mamytės pienukas yra pats svarbiausias ir pirmumas visada jam, bet gal jūsų papildomo maistelio porcijos mažokos? Ypač turint omeny, kad auginate berniuką, o jie juk fiziškai stipresni. 

Kitas dalykas – koks jūsų dienos ritmas? Kiek jūsų sūnus miega? Ar dažnai išeinate į lauką? Ar jis sutinka naujų žmonių, vietų, daiktų? Kiek teko domėtis psichologų nuomone šiuo klausimu, tai aktyvus kūdikio dalyvavimas visuomeniniame gyvenime kartu su tėvais, atneša jam daug pasitikėjimo savimi ir jais. Kitaip tariant, tai ta situacija kai jūs bendraujate su kitais, tačiau visada esate šalia, kad mažylis neišsigąstų, jog palikote jį. Kuo tai susiję su naktiniu žindymu? Jeigu mažylis pajunta bent menkiausią atskirtį nuo mamos, tai ima dar labiau į ją kabintis ir tai beveik visada suaktyvėja naktimis. Taip atsiranda nemiga, prabudinėjimas, verkšlenimas ir pan. 

Dar viena psichologų teorija apie besaikius naktinius valgymus yra paprasta – mažylis nori padėti jums. Sakoma, kad jeigu mama išyvena sunkų psicholoinį periodą (tai gali būti daug kas, pvz. sielvartas dėl netekties, skyrybos, liga, pablogėja santykiai su vyru ir pan.), mažylis tai jaučia ir stengiasi padėti taip, kaip geriausiai moka. Žinau, kad skamba absurdiškai, nes jūsų atveju jis atrodo tik dar blogiau viską daro, bet kūdikiai mąsto kitaip nei mes. Ir kas dar blogiau, pajutęs mažylis, kad jūs dar blogiau jaučiatės, jis ima dar labiau padėti. Žodžiu, užburtas ratas susidaro. Tokioj situacijoj išeitis būtų susidraugauti su savimi, įveikti jus kamuojantį nerimą ir naktimis žindyti vaikutį su malonumu. Suprantu, kad tai be galo sunku, bet pasak psichologų tik tokiu būdu kūdikis pajus kad mama laiminga ir jam nebereikia stengtis jai padėti. 

 

10:49 am
balandžio 14, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

Įdomi DaivosVa išsakyta mintis apie simbiotinį vaiko ir motinos ryšį, nors šiai teorijai patvirtinti reikėtų daugiau savitarpio pagalbos pavyzdžių, o ne vien vaizduotės. Pavyzdžiui man vaiko auginimas primena klasikinį parazitavimo atvejį. Nešiojiesi ant galvos 11 kg parazituką, atiduodi jam visą kūną, visas mintis, visus resursus, visą gyvenimą, o ką už tai gauni? Skambutį po 30 metų: "su Kalėdom, mamą", arba "atvešim tau biški vaikus pasaugot". Taip jau yra gamtoje, pagimdai Parazituką, tada tau atima protelį, įsimyli jį iki ausų ir maitini jį, kol galiausiai numiršti. 

Aš turiu kitą teoriją dėl tokio besaikio naktinio maitimo. Man atrodo, kad pati mama kalta prisiskaičius tų naujoviškų teorijų. Vaikutis pasimuistė – na papą, vaikutis subezdėjo – na papą, vaikutis suverkė, pamatė šuniuką, užsigavo pirščiuką ir t.t. Na, o dantukų dygimas tai iš viso – juk kaip kitaip be papulio. Žodžiu, kišam mes tam vaikui tuos papus visais gyvenimo atvejais, o paskui stebimės, ko jie užmigti be jų nebegali, valgyti nebenori, būti tarp žmonių be papo dantyse nebegali. Gal jie kokie nors nenormalūs? Gal nereikėtų taip ant to Špoko ar Spoko pykti, už tai kad, subjektą reikia maitinti kas tris valandas. Pavalgei ir marš nuo "stalo". Nenori? Negausi. Krūtis yra maisto šaltinis, o ne žaisliukas, žindukas, merliukas ar koks nors daiktas. Pačioms motinoms kurį laiką juk daug patogiau plikais papais pagulėti, negu ieškoti kitų būdų vaikui nuraminti ar leisti jam išmokti pačiam. Tad paskui nereikia kraipyti tų savo galvelių ar pykti ant tų mažų padarėlių. Aš čia viską sau taikau. Ant savęs baruosi Laugh

11:18 am
balandžio 14, 2014


Pukelis

Svečias

Kristina, kvepia revoliucija?Cool dėl tų naujoviškų teorijų, man irgi kartais susidaro įspūdis, kad motina – tai tokia antgamtiška būtybė, jokiais būdais negalinti būti nelaiminga, pavargusi, ji turi nuolat duoti ir dar privalo tai daryti su džiaugsmu. dar ji, kaip pasirodo, turi dalyvauti "visuomeniniame gyvenime", būtinai su vyru,kitaip turbūt neužsiskaitoLaugh Gal kažkam ir pavyksta atitikti tokį idealios motinos įvaizdį, bet, atvirai manau, kad vienetams. Jei imčiau ir apžvelgčiau aplink esančius empirinius pavyzdžius… absoliuti dauguma šiuolaikinių žinduklių, nepaisant su kokiom motinom, kokiose sąlygose, pilnose ar nepilnose šeimose, jie augtų, naktim elgiasi gana panašiai. Yra, žinoma, ir išimčių, bet labai nedaug.

11:06 am
balandžio 16, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

Pritariu, Pukeli. Su šiuolaikiniais žindukliais situacija visai nebekontroliuojama, o ir motinystės džiaugsmas pagal tokią sistemą tik teorinis. Juk niekas nesiginčis, kad vaiko sveikata ir pats tas vaikelis didžiausias gyvenimo džiaugsmas ir laimė už kurią iš karto galvą padėtum, bet skrajot padebesiais…. Gal ir būtų tos gyvenimiškos, o ne egzistencinės laimės daugiau, jei šeimoj būtų bent keli žmonės, kurie nors porai valandų per dieną pasiimtų tą džiaugsmelį. Tada pailsėjus, susitvarkius ir į tą visuomeninį gyvenimą gali išeiti. Aišku su vyru, nes kaip be jo atrodysi? – Kaip nešulinis asilas, apsikarstęs vaikais, buteliukais, sauskelnėm ir kita manta. Ir dar tie papai papai…. Seniau žmonės jais taip nesišvaistydavo.

7:23 pm
balandžio 16, 2014


DaivaVa

Svečias

Kristinacl1, manau labai tiksliai įvardijote situaciją, tikrai mes pačios sukuriame vaikui tokią aplinką, o vėliau stebimės kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. 

Aš gyvenu ne LT, galbūt todėl mane supa šiek tiek kitokie pavyzdžiai. Kurį laiką lankiausi maitinimo krūtimi susibūrimuose, kur ateidavo mamytės su įvairaus amžiaus savo kleckais. Visos, kurių vaikai buvo vyresni nei 7mėn (kai kurios ir ankščiau) jau buvo "užrišusios" naktinius maitinimus, arba sumažinę iki 1 atsigėrimo per naktį. Tam yra visa strategija arba tiesiog žingsneliai kaip ką daryti, kad vaikas imtų miegoti per naktį. Žinoma, tai šiek tiek koreguotina priklausomai nuo kiekvieno vaiko. 

Ir nėra tos mamos nei užsidepresavusios, nei suvytusios ir laiko randa iš namų išeiti ir sau dėmesio bent minimaliai skirti. Bet gal taip yra todėl, kad jos nėra tokios be proto pasiaukojančios ir mielai įtraukia kitus šeimos narius į mažųjų priežiūrą. O jeigu kitų šeimos narių nėra, tai jos tuo labiau išlenda pasižmonėti, eina į kūdikių žaidimų klases, kitus susibūrimus, nes ten yra proga pailsėti nuo savo vaiko (kad ir kaip žiauriai skambėtų). Sutikit, kad mes pačios užkertam sau kelią, kad ir tokiais pamąstymais: "oi, kaip aš čia dabar eisiu viena su tuo vežimu, buteliukais ir sauskelnėm apsikarščiusi", nors realybė tokia, kad visą "mantą" galima įsimesti į savo rankinuką…žodžiu, mano moralas toks – gana bambėti kaip viskas aplink blogai, reikia pagaliau pajudinti savo bandutes ir kažką padaryti, kad situacija pagerėtų.

1:58 pm
balandžio 17, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

DaivaVa rašė:

Visos, kurių vaikai buvo vyresni nei 7mėn (kai kurios ir ankščiau) jau buvo "užrišusios" naktinius maitinimus, arba sumažinę iki 1 atsigėrimo per naktį. Tam yra visa strategija arba tiesiog žingsneliai kaip ką daryti, kad vaikas imtų miegoti per naktį. Žinoma, tai šiek tiek koreguotina priklausomai nuo kiekvieno vaiko. 


 

Man, ir turbūt ne tik man, būtų įdomu išgirsti daugiau apie šitą strategiją/žingsnelius. Mes su vaiku pribandę esam visko, kartais atrodydavo, kad jau pasitaiso padėtis, kad keliasi rečiau, miega ramiau, ir šast – vėl atgal. O kartais taip atgal, kad net blogiau nei prieš tai buvo.

Vienintelis dalykas, ką žinau ko nesu bandžius – tiesiog "leisti vaikui išsiverkti". Nepriimtina. Nesiūlyti :)

Skaičiau kažkada tokią knygą, kur mama lygina amerikiečių ir prancūzų tėvystę. Labai įdomių dalykų radau. Vienas iš jų – Pauzės metodas. Pasirodo, prancūzų vaikai gerai miega todėl, kad jau nuo pirmųjų mėnesių mama/tėvai prieš reaguodami į vaiko zirzlumus naktį truputį palaukia (Pauzė) ir stebi – ar vaikas tikrai prabudo, o gal tik muistosi per miegus, pereina į kitą fazę, gal visai nealkanas, gal pats užmigs ir t.t. Žodžiu, pasiunčiamas signalas vaikui, ko iš jo tikimasi (kad pats nusiramintų ir miegotų toliau). Knygoj rašo, kad Prancūzijoj kone visi kūdikiai sulaukę 3 mėnesių išmiega visą naktį be vakarėlių (tiek žindomi, tiek ne). Dar toj knygoj rašo, kad šitas Pauzės metodas yra moksliškai tyrinėtas ir įrodytas jo efektyvumas, tačiau tai galioja tik iki maždaug 4 mėnesių. O po to kūdikio smegenys jau būna padarę atitinkamas jungtis ir stebėk nestebėjęs, niekas nesikeis. Todėl nuo 6 mėnesių vėlgi moksliškai efektyvus ir rekomenduojamas išsiverkimo metodas. Kad jis efektyvus, neabejoju. Bet man "šalutiniai poveikiai" nepatinka.

 

2:06 pm
balandžio 17, 2014


Prada

Narys

įrašai83

pritariu,Magnolijai,man su mano ''karalaite'' irgi butu idomi ta strategija,bet be asaru;)

4:32 pm
balandžio 17, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

Sveikos, mielos mamytės. DaivaVa, pritariu šimtu procentu, kad reikia judinti savo bandutes. Kitaip juk net neįmanoma. Du kartus per dieną bet kokiu oru. Ir į ekshibicionistų pilną parką nueinam, ir į "žaidimų aikštelę", net į muzikos mokyklėlę vedu (gal ten kitur ir didesnis pasirinkimas). Iš vežimėlio į vežimėlį, paskui ant rankų, ant galvos, tiapu tiapu su mamyte, tiapu tiapu be mamytės, fu kaka, medelis neskanus, niu niu niu į vandenuką negalimą, žiūrėk, au au, miau miau, lialia…. Po pusvalandžio: mama, duok papą. Ne, mažuti, atsigerk vandenuko; vandenuko nenori, ašaros. Oi kaip linksma, aš tau dainelę padainuosiu. Galu gale vienoj rankoj vežimėlis, kitoj – klykiantis vaikas ir visu greičiu namo. Po poros valandų linksmybių, vos spėji kedus nusimauti ir griūni maitinti. Jei pasiseka užmiega iš karto, jei ne – maitini iš visų papų. Muzikos mokyklėje tas pats: mamytė paploja, padainuoja, pabarškina visokiais žaisliukais į taktą. Iki šiol nesuprantu ar tam vaiku patinka ar nelabai. Pagaliau pasibaigus tai "pamokėlei" vėl tas pats – visu greičiu pirmyn namo, tik jau su mašina. Net nežinau kiek kartų esu pažeidusi visas taisykles. Ir vėl – kedai į kampą, pati į lovą. Net šiurpas nukrato pagalvojus apie kokį nos renginį. Tikrai nesiskundžiu, mamytės, nes esu pati kalta. Pati kišu jam tuos savo papus, nes vienintelis mano noras – truputį pailsėti ir kuo greičiau. 

O dėl tos sistemos, atpratinti nuo naktinio maitinimo esu skaičiusi, kad viskas vyksta greitai, arba lėtai. Greitai – neduodi ir vsio, nors taip būtų nesąžininga (pati vaiką pripratini, o paskui sukeli nerealų stresą), lėtai – neleisti vaikučiui užmigti su papuku. Pamatai, kad akytės merkiasi – ištrauki. Emocijos, nepasitenkinimas, vėl maitini, akytės merkiasi – ištrauki. Ir t.t. kol vaikutis išmoksta užmigti savarankiškai. Nieko gero, žodžiu. Bent jau ne man tokiai tinginei, egoistei.

Iš visko sprendžiant galima susidaryt vaizdą, kad mano vaikas kažkos hiperis, arba šiaip su emociniais sutrikimais. Tikrai užtikrinu, kad ne. Tiesiog, išvada viena: maitinimas bet kur ir bet kada, prie gero nepriveda. 

7:19 pm
balandžio 17, 2014


DaivaVa

Svečias

Galiu surašyti tai, ką girdėjau ir ką skaičiau, bet turiu pabrėžti tai, kad domėjausi tuo, kas taikytina kūdikiams (iki 1metų) ir nežinau ar vyresniems vaikučiams visos taisyklės būtų tokios pat. Taip pat šis metodas reikalauja daug laiko, kantrybės ir nėra 100% garantijos, kad suveiks. Teigiama, kad yra vaikų, kuriems veikia, tik tas baisusis variantas, kai vaikas paliekamas išsiverkti. O kiti vaikai turi miego sutrikimą, kurį reikia gydyti

  • Pirma reiktų nuspręsti ar visai norite užbaigti su naktiniais maitinimais ar sumažinti jų iki tam tikro skaičiaus. Reikia nuspręsti kiek maitinimų norit palikti ir netgi pagalvoti kokiu maždaug laiku. 
  • Tada reikia įsitikinti, kad kūdikis dienos metu gauna pakankamai pavalgyti. Jeigu ne, reikia pasistengti, kad jis pasisotintų dienos metu. Rekomenduojama vakare maitinti iš vienos krūties tam, kad vaikas gautų kuo daugiau riebesnio pienuko ir būtų sotesnis. Nakties metu irgi galima maitinti tik iš vienos krūties.
  • Kitas žingsnis yra dienos režimas. Kūdikiams patinka rutina, jie nemėgsta staigmenų, todėl reiktų laikytis tam tikro dienos režimo. Pvz. jeigu kūdikis linkęs pabusti 7val., tai laikytina, kad tada prasideda jo rytas. Teigiama, kad jį galima švelniai žadinti 7val, jeigu jis vis dar miega, o jeigu pabunda ankščiau, tai reikia jam parodyti kad dar ne laikas keltis, dar reikia miegoti. Tas pats su visais numigimais dienos metu – jie turėtų būti panašiai tuo pačiu laiku. Taip pat ir visi kiti dalykai – maistas, žaidimai, išėjimas į lauką ar kur kitur. Vakare reikia stebėti kada vaikas ima rodyti ženklus, jog jau nori miego (akių trynimas, žiovavimas ir pan.) ir priimti, kad tai yra jo laikas miegui. Šiuo atveju reikia pamiršti tai, kas būtų patogu mums ir žiūrėti į vaiko poreikius. Jokiu būdu negalima bandyti "ištempti", kad vaikas eitų miegoti vėliau, nes sakoma, kad tai tik pablogina mieo kokybę. 
  • Kai jau nustatomas nakties miego pradžios laikas, reikia imtis pasiruošimo miegui ritualo. Čia jau kiekvienos mamytės/tėvelio asmeninis reikalas kas tai. Tai gali būti maudynės, pižama, pasaka arba lopšinė, bučinys ir "saldžių sapnų". Sakoma, kad su laiku vaikas įsidėmi ritualą ir jis iškart supranta kada jau ateina laikas nakties miegui. 
  • Tik kai nusistovi režimas ir vaikas įpranta prie vakarinio ritualo, galima imti bandyti nemaitinti naktimis. Labai svarbu kalbėti su vaiku apie tai kas bus ir ką darote. pvz, turit pasakyti, kad laikas nakties miegeliui ir kad naktį nevalgoma, tik dieną ir pan. Žinoma, jeigu vaikas miegoti eina 6val, bet jūs nusprendėt, kad paskutinis maitinimas bus 23val., tai tą pasayti turit prieš paskutinį maitinimą. Kai vaikas nubunda naktį, tai pirmiausia jam reikia pašnibždėti, kad naktis ir reikia miegoti, o atsigerti galima duoti vandens, jeigu jis jau geria jį. Naktį reikia šnibždėti, nekalbėti garsiai, nejungti ryškių šviesų. Jeigu vaiką imate ant rankų, reikia vengti maitinimo pozos, o išvis idealu, jeigu tą galėtų padaryti vyras ar kitas kūdikiui artimas šeimos narys, nes mama vaikui pirmiausia asocijuojasi su maitinimu…kai vaikas nubunda nereikia skubėti prie jo. Reikia palaukti, gal jis per miegus kliedi ir pats užmigs. O nuraminimui reikia taikyti visus kitus būdus, krūtis yra paskutinis variantas. 

Metodo esmė yra išmokyti kūdikį užmigti pačiam, be mūsų pagalbos. Tuomet nubudęs naktį jis sugebės pats nusiraminti ir užmigti. Parašysiu kitus žingsnelius vėliau, nes jau manasis tuoj sireną įjungs Smile

10:46 pm
balandžio 17, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

Ačiū, DaivaVa. Nekantriai laukiu kitos dalies!

11:43 am
balandžio 18, 2014


DaivaVa

Svečias

Pratęsimas to ką pradėjau vakar :)

  • Taigi, tikslas yra išmokyti mažylį užmigti pačiam, kad nubudęs naktį jis neieškotų nusiraminimo o pats užmigtų. Visai taip, kaip daro suaugę žmonės :) Jeigu maitinimas yra vienintelis būdas kaip jis užmiega, tuomet reikia maitinti iki momento kai mažylis pasidaro mieguistas, tačiau dar nemiega, ir švelniai ištraukti krūtį. Mažylis muistysis, ieškos krūties, tačiau jeigu jis neverkia ir neisterikuoja, tuomet reikia jį palikti užmigti. Jeigu ima verkti, tuomet galima pabandyti paglostyti ar kitaip nuraminti, bet jeigu tai nepadeda, tuomet duoti krūtį. Svarbu, nepasiduoti ir tą patį kartoti visada, kai matote, kad vaikas ruošiasi miegoti. 
  • Labai svarbu pačiai mamai savyje rimtai imtis to reikalo, negalvoti iš anksto, kad nepavyks. Mažyliai jaučia mūsų emocijas ir jeigu pajus, kad mama pati nėra tikra, tuomet ir metodas tikrai nesuveiks. Beje, tokio nusiteikimo labai prireiks ateityje, kai vaikas paaugs ir kai reikės spręsti kitas iškilusias problemas, todėl verta mokytis jau dabar :)
  • Dar vienas svarbus aspektas, kad viską daryti reikia palaipsniui, labai lėtai. Pvz., jeigu dabar vaikas miega iki 8val ryto, bet norit paankstinti iki 7val., tai negalima su diena tiesiog imti ir pradėti jį kelti ankščiau. Reikia pradėti nuo 5 min., tada 10, 15 ir t.t. tas pats su naktiniais maitinimais. Negalima atimti jų iškart visų, reikia mažinti po truputį. Žinoma, nebent pats vaikas miega ir nereikalauja to.
  • Taip pat reikia įsitikinti, kad vaiko miegojimo vieta yra patogi, kad jam ne per karšta ir ne per šalta ir pan. Galima naudoti foninę muziką – lopšines arba įvairius gamtos garsus (apie pastaruosius mamytės ypač gerai atsiliepia).
  • Ir nereikia reaguoti į kiekvieną vaiko trūktelėjimą. Vaikai dažnai sapnuoja, kartais jie gali susapnuoti, kad valgo ir per miegus imti ieškoti krūties. Neskubėkit jos duoti, gal mažylis tuoj užmigs.

Na, o pabaigai viena istorija iš vienų pažįstamų, kurie augina mergaitę. Ją maitino beveik iki trijų metų. Mama šimtus kartų bandė sumažinti maitinimų, nes norėjo vesti ją į darželį, tačiau niekas neveikė. Tuo metu jie gyveno pas vyro tėvus ir statėsi namą. Tą dieną, kai persikėlė gyventi į naują namą, mergytė gavo savo kambarį, savo didelę lovą, susidėliojo žaislus kambary ir nuėjo miegoti. Nuo to momento ji nė karto nebepaprašė peinuko. Turbūt kai kurių vaikų gyvenime turi įvykti tam tikras lūžis, kuris apverstų viską aukštyn kojom arba tiesiog leistų vaikui pasijusti jau užaugusiu. 

 

6:21 pm
balandžio 24, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

Ačiū, DaivaVa, dar kartelį už aprašytą strategiją. Ech, prie visų punktų galiu pasidėti pliusą, kai kur ir po du, bet… kaip nemiega, taip nemiega :) Šią savaitę vakarais pamaitinus perduodu vaiką tėveliui – kad jis pasižaistų ir užmigdytų. Užmiega. O po poros valandų vis tiek mamos prašosi… Džiaugiuosi bent jau tiek, kad užmigdžius vėl galiu jį nors tom dviem valandom įkelt į lovytę. Vis tik vieną vakarą išmiegojo 4 valandas. Sužibo viltis. Matysim, kaip toliau.

12:33 pm
balandžio 25, 2014


DaivaVa

Svečias

magnolija, džiaugiuosi, kad jūs tai išbandėte ir (atsiprašau labai), bet džiaugiuosi, kad nelabai suveikė :) Mano asmeninė teorija (paremta mano sūnaus elgesiu) sako, kad kiekvienas kūdikis/vaikas yra unikalus ir tos universalios formulės tikrai ne kiekvienam tiks. Nepaminėjau to ankščiau, tačiau tos mamytės, kurios išbandė mano aprašytą strategiją ir ji nesuveikė, pasiryžta tam baisiąjam metodui, kai vaikas paliekamas išsiverkti…čia mamytės galvoja, kad tokiu būdu mažylis išmoks save nuraminti ir užmigti pats. Asmeniškai aš manau, kad vaikas verkia tol, kol supranta, kad niekas neateis ir tiesiog pasiduoda. 

Manau, kad jeigu išbandžius viską, vaikas vistiek elgiasi taip pat, reikia palikti jį ramybėje ir susitaikyti su tuo, kad jam to reikia. Tuo pačiu reikia lanksčiau pažiūrėti į savo situaciją ir pagalvoti ar tai tikrai yra taip blogai? taip sakant, prisiminti posakį – jeigu negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį :) 

Mano pačios mažylis nuo pat gimimo atsisakė miegoti savo lovytėje. Dar ligoninėje būnant, jis miegojo mums ant rankų ir iki šiol lovytė jam yra kažkas baisaus. Ant rankų arba lovoje šalia manęs miega kuo puikiausiai. Širdis sako, kad vieną dieną žaizdamas jis ims ir užmigs toje nemėgstamoje savo lovytėje, bet aš negaliu nuspręsti kada tai nutiks – gal rytoj, o gal po dviejų metų, jis pats nuspręs. Taip pat turbūt ir su maitinimu, vieną dieną ims ir atsisakys krūties ir mes tada vargšės mamytės su nostalgija prisiminsim tas bemieges naktis…praėjusią naktį aš miegojau turbūt kokias dvi valandas, nes mažiukas visai pablūdęs buvo ir dar plius tris kartus teko perrengti, nes kažkodėl visas sysiukas pro šalį, o ne į sauskelnes, nors atrodo uždėjau viską gerai. O šiandien ryte pagalvojau – kai užaugs mano sūnus, turėsiu jam daug ką papasakoti apie tai, koks jis buvo. O jeigu jis miegotų ramiai, valytų ramiai, žaistų ramiai, tai ką aš papasakočiau? kad buvo ramus? Tokiomis dienomis kaip šiandien aš jaučiuosi labai laiminga, kad mano vaikas nėra ramus, o savo atkaklumu priverčia mane kiekvieną dieną išmokti kažką naujo apie save ir vis primena, kad ir taip mūsų gyvenime per daug taisyklių, gal susikurkim savas ir nepaisykim kitų :) ech, net susigraudinau…

12:33 am
balandžio 26, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

Oj kokia piktdžiuga :)

Na, šiaip jau aš manau, kad mums strategija gal ir būtų suveikusi, jei ne vienas dalykas – turim egzemą. Naivu turbūt tikėtis iš niežulio kamuojamo vaiko, kad miegos naktį neprašydamas nusiraminimo. Bet aš nepasiduodu. Nes per ilgą laiką vis tik padarėm progresą. Buvo laikai, kai aš negalėdavau nė 5 minutėm pasitraukti, iškart pabusdavo. Paskui jau palikdavau pusvalandukui. O dabar gi netgi miegantį galiu įkelti į lovytę ir kartais pamiega valandėlę kitą. Matydama tokius mažus žingsniukus niekaip negalėčiau taikyti išsiverkimo metodo, nes mano akyse jis tiesiog prieštarauja vaiko esminiam vystymosi niuansui – mokymuisi pamažėle.

Požiūrį keičiu dažnai. Ne vien miego klausimais. Apskritai visais. Nežinau, ar tai tikrai visada gerai. Tokiais apmąstymų momentais visada prisimenu prancūzus ir jų filosofiją – vaikas yra šeimos dalis, tad jis turi irgi taikytis prie kitų narių, kaip kad kiti nariai taikosi prie jo… Tik niekaip nesuprantu, kodėl prancūzų vaikai sugeba prisitaikyti, o manasis nelabai :) na, bent jau ne tose srityse, kurios man prioritetinės :)

Apie ateitį aš nelabai turiu kada galvoti. Bet kažkada būtinai jam papasakosiu, kaip dar pusantrų metukų neturint dieną pravaikščiojom kartu penkias valandas lauke ir jis vis tiek drįso man naktį nemiegot kaip užmuštas :)

11:40 am
balandžio 27, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

Magnolija, pabandykit toki "thai herbal" ar kažkas panašaus tokie du maži indeliai. Mano vaikui buvo žiaurus AD, galvojau, kad pradės visos kojytės kraujuoti, bet po kelių dienų viskas stebuklingai pradėjo gyti, o dabar tik retkarčiais pateplioju, kai parausta, net ant veiduko galima.

Žymų Nėra
Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
Besaikis kudykio naktinis valgymas, prabudimas 10 kartu per nakti.

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
4 + 1
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 1162

Šiuo metu prisijungę:
36 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1235
Įrašai:6901

Narystė:

Narių: 5347
Svečių: 439

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (922 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: