Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

Besaikis kudykio naktinis valgymas, prabudimas 10 kartu per nakti.

Pridėti naują temą Atsakyti į įrašą
Žymų Nėra
NaudotojasĮrašas

5:16 pm
birželio 19, 2014


renata

Narys

įrašai31

o dantuku turite?

5:27 pm
birželio 19, 2014


katiara23

Narys

įrašai768

na dar neturim, bet jau guziukai nemazi yra :)

5:44 pm
birželio 19, 2014


renata

Narys

įrašai31

tai gal tas pats formavimasisi dantuku jam skausmingas, juk kai jau prasikala jiems nebeskauda.

6:20 pm
birželio 19, 2014


katiara23

Narys

įrašai768

gal… kaip as sakau, juk nepaklausi kas yra… :) bet svarbu rast kaip nusiramint :) pasisupom savaite ir ramu kol kas, jei vel kada kas vel ieskosim kaip ramintis…

1:39 pm
rugpjūčio 12, 2014


DaivaVa

Svečias

Sveikos, kantriosios mamytės,

Kokia situacija jūsų fronte su pabudinėti mėgstančiais mažyliais? Galbūt įpročiai pasikeitė ir visi ramiai miegate naktimis?

Aš tai paskaičiau savo paskutinį postą šioje temoje ir nusijuokiau tyliai Smile žadėjau, kad grįžus po atostogų mokysiu mažiuką užmigti ir miegoti viską naktį savo lovytėje. Spėkit kokia situacija pas mus šiuo metu? Pasakysiu, bet viskas eilės tvarka.

Taigi, pirmiausia, atostogos. Važiavome mašina į Lietuvą (dvi dienas su viena nakvyne). Kai nuvykome, mažylis dvi pirmas naktis miegojo neprabusdamas. Buvo labai pavargęs, todėl reikėjo pailsėti. Kitomis naktimis taip pat miegas buvo neblogas, su keliais prabudimais atsigerti pienuko (buvo baisūs karščiai tuo metu). Aplamai, Lietuvoje mažylis gan kietai miegodavo. Manau, dėl to, kad buvo daug veiklos, daug žmonių ir labai pavargdavo kasdien. 

Kai grižome namo, buvau pasiryžusi pradėti mokyti mažiuką miegoti visą naktį savo lovytėje. Ir ką jūs manot, vieną popietę naršydama internetą, perskaičiau vienos mamos komentarą, kuris buvo maždaug toks: "gailiuosi to laiko, kurį iššvaisčiau mokydama savo kūdikį užmigti, geriau būčiau paskyrusį jį bendraudama ir žaisdama". Tą akimirką aš supratau, jog mums to nereikia, tiesiog pajutau širdyje, kad pasigailėsiu to. Pasakiau vyrui, kad miegosim visi kartu, nes aš nebenoriu keltis n kartų per naktį. Pirmos naktys buvo baisios. Mažylis blaškėsi po lovą, vis ieškojo mano plaukų, kad papešioti, ištisai žindė. Mūsų lova siaura, todėl miegojom prasčiau nei prieš tai. Bet po truputį visi apsipratom ir šiuo metu jau visai neblogai miegam. Mažylis pabunda kelis kartus atsigerti pienuko, bet atsigeria kelis gurkšnelius ir toliau miega. Pagaliau, nebereikia keisti jam sauskelnių naktimis!!!

O didžiausias pasiekimas yra tai, kad jis užmiega vakarais pats! Mes atsigulame į lovą, pasiklausome lopšinių, duodu pienuko, tada pasaka, tada dar pienuko, tada mažylis duodasi duodasi po lovą, kol įsitaiso ir užmiega. Ankščiau visad užmigdavo su papuku burnoj, o dabar pats nusisuka nuo manęs ir užmiega. Tas pats ir naktį, patraukia truputį, nusisuka ir toliau miega. 

Turiu pasakyti, kad šiuo metu mes turim labai smagius rytinius nubudimus, kai mažylis pabudęs ima kažką pasakoti, tada glosto tetukui veidą, tarsi žadindamas Smile

11:22 am
rugpjūčio 13, 2014


katiara23

Narys

įrašai768

sveika :)

 

pas mus naktys ivairios, dabar pradejom keltis pora kartu. naktinio miegelio kai uzmiega visada ikeliu i lovyte, bet nakti tai visaip buna, ir kartu miegam ir lovytej. dazniausia bezindydama kartu uzmiegam, nors cia kelias naktis pakele kad vietos pasirodo jam maza buvo :D tai ikeliau i lovyte ir toliau miegojo :) pas mus lova plati tai kai atsigula skersai tarp manes ir vyro tada jau jam nebepatogu ir tenka kelt i lovyte :D pats neuzmiega, reikia papulio :)

6:22 pm
rugpjūčio 20, 2014


renata

Narys

įrašai31

na va griztu ir as pas jus…

buvo pagerejusi situacija, jis kelesi pavalgydavo ir nusisukes uzmigdavo, sulaukem dvieju dantuku,db vel situacija grizo….miegam i papuli isikande, tirpsta rankos nuo gulejimo tokioje padetyje…bet nzn ka vel darau ne taip, o gal vel dantuku laukti? diena visada uzmiega pats, pavalgo pienuko, paguldau i lovyte, zirzena ir po 5-10min uzmiega, po butent puses val, pravirksta, arba paverkias uzmiega, arba tenka eit raminti su krutimi ir toliau taip miega.taigi vargstam toliau

10:06 pm
rugpjūčio 20, 2014


katiara23

Narys

įrašai768

maniskis irgi taip pat paskutinem naktim. atrodo iega, perkeliu i ovyte pamiega pora val ir verkia, tada jau dazniausia ir lieka salia miegot..

6:47 pm
spalio 15, 2014


magnolija

Narys

įrašai642

Kad jau ieškojau šitos temos kitu reikalu, tai parašysiu "apdeitą" apie mumis. 22 mėnesiai. Kaip nemiegam, taip nemiegam. Vaikas vis sąmoningesnis, vis labiau pradedu matyti, kad šitas nemiegas bent jau didele dalimi mūsų atveju yra egzemos pasekmė :( Anksčiau mažius nesikasydavo, o aš, višta, galvojau, kad jam ir neniežti. Klydau. Niežti ir dar kaip! Dabar pabunda naktį, drasko kojas kaip pamišęs ir rėkia "nie nie nie!" (kas jo kalba reiškia "niežti"). Taip pat neseniai pasidarėm kraujo tyrimus dėl alergijos, paaiškėjo, kad nežmoniškas jautrumas dulkių erkutėms. Va ir paaiškinimas, kodėl dieną vaikas kaip vaikas, o naktį prasideda košmarai. Išvaliau kambarį, išskalbiau viską, vieną naktį buvo ramiau, nesikasė beveik visai. Antrą jau daugiau. Šiąnakt bus trečia, matysim. Dauginasi tos erkės nesvietiškai. Istorijos moralas: mielos mamos, taip, kaip Jums atrodo, dar nebūtinai reiškia, kad taip ir yra…

Saldžių miegų visoms!

3:37 pm
spalio 18, 2014


simona_g

Narys

įrašai52

Sveikos, mums lapkricio gale bus du metukai ir man labai liudna. O liudna todel, kad nesam dar nei vienos nakties ismiegoje ir visa nakti miegam papuli isikande. Kad ir kaip viskas butu grazu, manau, kad nederejo krutimi raminti vaiko. Krutis yra maistas ir niekas daugiau. Saugumas mamos gleby, deja, sito ir nesugebejau savo dukrytei parodyt, vis griebdavaus lengviausio varianto. Taip ir uzmigdavom ir atsikeldavom su papuliu burnytej. Kaltinu tik save, buvau per daug pavargusi, kad supuociau ir nesiociau. Pagalbos salia nebuvo, vyras darbuose paskendes. Du metai vaikui, diena miegam su krutim, pamiega valanda ir turiu vel papulius nest i lova, kitaip rekimas neispasakytas ir likusi dienos dalis bus ne nuotaikoj. Vakare uzsimigdom su papuliu, tada pabegu 1-2 val ir tenka lekt atgal. O tada jau visa nakti keiciam krutis kas valanda ar dvi. Savo busenos nemoku apibudinti, esu nusivylusi savim kaip mama, moterimi. Esu prikaustyta prie vaiko 2 metus ir tai mane siek tiek slegia. Kai dygo dantukai, tai isvis nenoriu naktu prisimint. Tik uzsnustu kiek ir rekimas, nes papulis issprudo. Taip bijau ja traumuoti, bet matau, kad reikia deti taska sitoj zindymo katastrofoj. Nuo jos gimimo nesu niekur viena isvaziavusi, gyvenam uzmiesty, pati nevairuoju. Jei kur vaziuojam, visi kartu. O kartais taip noretusi dingti kur nors, nematyti, negirdeti ir kad nebezystu manes, kad paliktu ramybeje. Ir dar beda, niekaip nesusikalbu su vyru, toks vaizdas, kad jis bijo pasilikt su ja vienas ilgesniam laikui. Tik uzvedu nutraukimo tema, iskart nepasitenkinimas jo balse, tada seka barnis del bet kokio menkniekio. Jis nepernesa jos rekimo ir zirzimo, gal todel ir priesinasi siom mano mintim. Maitinti jau seniai nebenoriu, darau tai tik del dukrytes. Kartais taip liudna buna del susidariusios situacijos, o iseities nematau. Nesu tikra ar geriau maitinti ir kenteti, nes ji mane mato ir jaucia, mato mano nuotaikas, asaras, nuovargi, pykti. Gal pas ka nors buvo panasi situacija, butu idomu suzinoti kaip elgetes? Man tikriausiai reikia "gero spyrio i uzpakali", kad kazkas pasikeistu…

11:22 pm
spalio 18, 2014


Dudi

Narys

įrašai108

Pranešimas redaguotas 8:36 pm – spalio 18, 2014 Dudi


Simona, tikiuosi nesupyksit, kad leisiu sau išsakyti savo nuomonę apie jūsų situaciją. Tiksliau, tai kaip man atrodo iš to ką jūs parašėte.

Visų pirma, tai turit žinoti, kad nesate viena tokia pavargusi ir nusivylusi viskuo aplink, o labiausiai savimi. Manau kiekviena mama jus suprastų. Na, bent jau man atrodo, kad išsėdėti du metus su vaiku užsidarius ir tik kaišioti krūtį kaskart kai mažylė prašo yra sunku. Ne, netinkamas žodis, nes ko gero yra nepakeliamai sunku. Mano sūnui tuoj metukai ir man kartais taip stogas nuvažiuoja ir taip norisi kurnors dingti – bent jau išeiti pasivaikščioti kurnors rudenėjančiais lapų nuklotais takai ir viską pamiršti…bet…ar tai iš tiesų kąnors pakeistų? Man atrodo, kad mes, mamos jau niekada nebūsime vienos. Fiziškai galbūt taip, bet dvasiškai vargu. Ar tikrai sugebėtumėt išmesti iš galvos namuose likusią savo dukrytę ir vyrą? Aš nesugebėčiau. Tai koks gi tikslas pabėgti, jeigu iš tiesų visas tas problemas išsinešit su savimi? Aš nieko neteigiu, aš tik svarstau, kad jūs pati atsakytumėt sau į šituos klausimus. 

Kadangi mano sūnus pabudinėja naktimis ir ieško krūties, tai buvo laikas, kai dėl to labai pergyvenau, kankinau save klausimu – kodėl jis neišmiega visą naktį? Išnaršiau visą internetą ieškodama konors kas atsakytų man į šitą klausimą ir po daugybės perskaitytų straipsnių aš galiausiai likau prie vienos išvados, kuri jums ko gero nelabai patiks – taip turi būti ir nereikia su tuo kovoti, nes gyventi bus tik sunkiau. Žinau, jog jūsų tai visai neguodžia, bet tokia yra visų mūsų prigimtis – būti prie mamos, su mama tada kai norisi ir kiek norisi, o krūtis yra ne tik maistas. Duodama savo dukrytei tai, ko jai šiuo metu reikia, jūs sudarysite sąlygas jai pažinti save, suprasti pasaulį ir užaugti savarankiška asmenybe. 

Tai, kad jūsų emocijos dabar nusidažiusios juoda spalva tikrai nėra pats geriausias dalykas ir jūsų dukrytė tai jaučia. Aš netgi drįsčiau teigti, kad tokiu būdu ji gali dar labiau laikyti jūsų įsikibusi. Pastebėjau su savo sūnumi tokią tendenciją – kai man bloga nuotaika, liūdna ar dar kažkas, jis visada prie manęs prikibęs ir žįsti nori kur kas dažniau, nei tada, kai mano nuotaika puiki. 

Nepykit ant vyro. Žinokit vyrai mąsto kitaip ir jie tikrai negali pakęsti zyzimo, verkšlenimo ir pan., bet ne iš blogos valios, o todėl, kad negali susitaikyti su tuo, jog yra bejėgiai tokioje situacijoje. Beto, vyras gali nesuprasti ir kitų jūsų jausmų – nusivylimo savimi, nuovargio, noro viską mesti ir pabėgti. Tiesą sakant, aš manau nesuprastų ir moteris nepabuvusi jūsų vietoje. Galiu atvirai pasakyti, kad prieš sūnaus gimimą nebūčiau suprastusi ir aš. Kai man buvo nuvažiavęs stogas ir iš vyro išgirdau priekaištų, kad esu pastoviai pikta ir susiraukusi, pasakiau jam, kad man sunkus emocinis periodas ir man reikia laiko susitvarkyti. Kitą dieną, kai sūnų migdžiau pietų miego, pergalvojau viską kas neduoda ramybės ir supratau vieną dalyką – reikia pakeisti požiūrį, nes situacijos aš nepakeisiu. Tiesiog nenoriu keisti. 

Nuo tos dienos tiesiog pradėjau į viską žiūrėti kitaip – su šysena, taip, tarsi tai paskutinė diena, kai tą darau. Paskutinė naktis, kai n-tąjį kartą lipu per mažių, kad pakeisti krūtį, tada tvarkau susivėlusią kaldrą, nepavyskta, vaikas darosi neramus, palieku kaldrą susuktą belenkaip, pamaitinu, užmiegu neužsiklojus, pabundu nuo šalčio, svarstau kiek valandų, bet bijau pajudėti, kad nepažadinčiau…paskutinis kartas, kai miegu tik ant šono…paskutinis kartas kai įkanda į spenelį per miegus…kartais svarstau kada bus paskutinis kartas kai žindysiu, kas bus po to? ar tai išspręs mano problemas? ar jausiuosi geriau? ne, nes problema glūdi manyje, o žindymas yra tik "atpirkimo ožys". 

Atsiprašau, bet nespirsiu jums į šikną, kad baigtumėt žindyti. Priešingai, pasakysiu, kad esate nuostabi mama savo mažai mergytei ir paraginsiu rasti savyje stiprybės, kantrybės, ištvermės tęsti toliau tai, ką darote, nes viską darote gerai. 

 

6:52 pm
lapkričio 3, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

simona_g rašė:

Sveikos, mums lapkricio gale bus du metukai ir man labai liudna. O liudna todel, kad nesam dar nei vienos nakties ismiegoje ir visa nakti miegam papuli isikande. Kad ir kaip viskas butu grazu, manau, kad nederejo krutimi raminti vaiko. Krutis yra maistas ir niekas daugiau. Saugumas mamos gleby, deja, sito ir nesugebejau savo dukrytei parodyt, vis griebdavaus lengviausio varianto. Taip ir uzmigdavom ir atsikeldavom su papuliu burnytej. Kaltinu tik save, buvau per daug pavargusi, kad supuociau ir nesiociau. Pagalbos salia nebuvo, vyras darbuose paskendes. Du metai vaikui, diena miegam su krutim, pamiega valanda ir turiu vel papulius nest i lova, kitaip rekimas neispasakytas ir likusi dienos dalis bus ne nuotaikoj. Vakare uzsimigdom su papuliu, tada pabegu 1-2 val ir tenka lekt atgal. O tada jau visa nakti keiciam krutis kas valanda ar dvi. Savo busenos nemoku apibudinti, esu nusivylusi savim kaip mama, moterimi. Esu prikaustyta prie vaiko 2 metus ir tai mane siek tiek slegia. Kai dygo dantukai, tai isvis nenoriu naktu prisimint. Tik uzsnustu kiek ir rekimas, nes papulis issprudo. Taip bijau ja traumuoti, bet matau, kad reikia deti taska sitoj zindymo katastrofoj. Nuo jos gimimo nesu niekur viena isvaziavusi, gyvenam uzmiesty, pati nevairuoju. Jei kur vaziuojam, visi kartu. O kartais taip noretusi dingti kur nors, nematyti, negirdeti ir kad nebezystu manes, kad paliktu ramybeje. Ir dar beda, niekaip nesusikalbu su vyru, toks vaizdas, kad jis bijo pasilikt su ja vienas ilgesniam laikui. Tik uzvedu nutraukimo tema, iskart nepasitenkinimas jo balse, tada seka barnis del bet kokio menkniekio. Jis nepernesa jos rekimo ir zirzimo, gal todel ir priesinasi siom mano mintim. Maitinti jau seniai nebenoriu, darau tai tik del dukrytes. Kartais taip liudna buna del susidariusios situacijos, o iseities nematau. Nesu tikra ar geriau maitinti ir kenteti, nes ji mane mato ir jaucia, mato mano nuotaikas, asaras, nuovargi, pykti. Gal pas ka nors buvo panasi situacija, butu idomu suzinoti kaip elgetes? Man tikriausiai reikia "gero spyrio i uzpakali", kad kazkas pasikeistu…


Simona, vis dar vargstat…. Mano mažius jau miega visą nakti, bet aš jau nebežindau. Kai nutraukiau maitinimą, jam vis kažko trūko, kol mama neįdavė jam buteliuko, na to leliukiško. Aš puoliau atimti, tipo ką čia duodi, jis jau dudelis, kai čia atrodo su tokia tūtę ir t.t. O pasirodo to buteliuk kaip tik jam ir reikėjo. Kai gauna jį vakarais, nubėga pats į lovą, atsigula ant pagalvių ir kaifuoja nei mamytės nieko nebereikia. Tą buteliuką visą naktį laikosi prie savęs. Kartais prižadina mane, kad dar įpilčiau. O su vyrais iš viso nereikia kalbėti, viską reikia spręsti ir daryti vienai ir dar jiems asakyti, ką reikia daryti. 

5:24 pm
lapkričio 24, 2014


pavargau

Svečias

Pasipasakosiu. Maniskei 10 men. Iki 3 men. ismiegodavo praktiskai visa nakti (pasitaikydavo vienas, kitas atsikelimas, bet ne kiekviena nakti). Nuo 3 men. prasidejo cirkai su miegu. Kelimasis n kartu ir kaip siurbeliukas prilipus prie papuliu. Bet dar nebuvo taip tragiska, kaip yra dabar.. Miegam visi trys (as, mazyle ir vyras), nes mazoji kas 15 min. kelias ir soskina mano papuli. Ne kiek valgo, kiek soskina (soskes nuo gimimo neima). 15 min. miega ir 30 min. ciunkia, paskui pirstais maigo, vel ciunkia.. ir taip istisa nakti. Buna kazkas toookio, jei pamiega 2 val. Pastovus nuovargis, neissimiegojimas, irzlumas..naktimis tiesiog meldziuosi, kad visa tai baigtusi, nes jau taip stoga rauna.. Buna speneli taip su dantimis sugnyba, kad net cypt norisi.. Viena nakti taip keleta kartu sugnybo, kad tik ryte pamaciau zaizdas ant spenelio. Viskas, po tos nakties pasiryzau visa si kosmara pabaigti (tiesiog nutraukti naktinius maitinimus). Sekancia nakti nedaviau papuliu ir guldziau tik i lovyte. Kelesi gal 12 kartu. Dideliu riksmu nebuvo, bet nuolatinis supimas labai isvargino. Dave pamiegoti gal 5 val. Dabar galvoju ar tik begdama nuo vilko nebusiu uzsokus ant meskos.. Vis tik prie papulio budama mazyle leisdavo ir man pasnuduriuoti lovoj, o dabar istisas migdymas ant ranku atmerktom akym dar labiau isvargina.. Bandysiu dar kuri laika laikytis savo planiuko neduot papulio nakti. Labai viliuosi, jog mazyle prades miegoti. Kitu atveju tikriausiai pavaziuos stogas..

2:47 pm
lapkričio 26, 2014


simona_g

Narys

įrašai52

O as tam taip ir nepasiryzau :)mums siandien kaip tik du metukai. Dabar pradejo kaltis virsuje vienas kruminis, laukiu dar vieno ir bus baigta. Tai ka jus pasakojat vyksta ir pas mus siuo metu, gal kiek ramiau nes nesikandzioja, nors kandziojosi kol kruminiai dygt nepradejo. Vis galvoju, kaip buciau ja raminusi tomis kosmariskomis naktimis jei ne papulis. Kai plysinedavo danteneles budavo naktu kad atsiseda lovoj ir zviegia, nei priglaust, nei paguost. Maniske niekada gerai nemiegojo, bet kazkur nuo 10-11men iki dabar vargstam. Kai dantu dyvimas aprimsta buna ir geresniu naktu, na kai as bent poza galiu pakeist. Ir as sakiau kad isprotesiu, ir buvo momentu kad rodes jau isprotejau :) stiprios mes mamos, ypac kai daugiau atsizvelgiam i tai ko vaikui tuo momentu labiausiai reikia. Maniske ir dabar be papulio neisivaizduoja gyvenimo. Dar ne laikas…

6:46 pm
gruodžio 7, 2014


kristinacl1

Narys

įrašai71

pavargau rašė:

Pasipasakosiu. Maniskei 10 men. Iki 3 men. ismiegodavo praktiskai visa nakti (pasitaikydavo vienas, kitas atsikelimas, bet ne kiekviena nakti). Nuo 3 men. prasidejo cirkai su miegu. Kelimasis n kartu ir kaip siurbeliukas prilipus prie papuliu. Bet dar nebuvo taip tragiska, kaip yra dabar.. Miegam visi trys (as, mazyle ir vyras), nes mazoji kas 15 min. kelias ir soskina mano papuli. Ne kiek valgo, kiek soskina (soskes nuo gimimo neima). 15 min. miega ir 30 min. ciunkia, paskui pirstais maigo, vel ciunkia.. ir taip istisa nakti. Buna kazkas toookio, jei pamiega 2 val. Pastovus nuovargis, neissimiegojimas, irzlumas..naktimis tiesiog meldziuosi, kad visa tai baigtusi, nes jau taip stoga rauna.. Buna speneli taip su dantimis sugnyba, kad net cypt norisi.. Viena nakti taip keleta kartu sugnybo, kad tik ryte pamaciau zaizdas ant spenelio. Viskas, po tos nakties pasiryzau visa si kosmara pabaigti (tiesiog nutraukti naktinius maitinimus). Sekancia nakti nedaviau papuliu ir guldziau tik i lovyte. Kelesi gal 12 kartu. Dideliu riksmu nebuvo, bet nuolatinis supimas labai isvargino. Dave pamiegoti gal 5 val. Dabar galvoju ar tik begdama nuo vilko nebusiu uzsokus ant meskos.. Vis tik prie papulio budama mazyle leisdavo ir man pasnuduriuoti lovoj, o dabar istisas migdymas ant ranku atmerktom akym dar labiau isvargina.. Bandysiu dar kuri laika laikytis savo planiuko neduot papulio nakti. Labai viliuosi, jog mazyle prades miegoti. Kitu atveju tikriausiai pavaziuos stogas..


Mamyte, labas. suprantu Jus, visiems Nuostabiausiams vieno sprendimo nėra. Tik galiu pasakyti, kad tikrai neišprotėsite, nes Jūsų Mažiui visiškai nesvarbu, vistiek kelsitės, duosite, keisite, žiūrėsite ir t.t. nes tikra mama veikia kaip robotas. Aš prisirydavau antidepresantų, atrodo, gavos nepakelsiu, tik sučirpia Mažius – strykt automatiškai, šypsena, rankos, žodžiai…. aš manau, jei maitinat, tai maitinkit, jei nemaitinat, tai nemaitinkit visai. ateis diena, kai nuspręsit savaime, nes Mažius atsikelia, nesimiega Jam, ir kyla klausimas kodėl nėra mamytės, kodėl aš vienas? 

2:59 pm
kovo 9, 2015


simona_g

Narys

įrašai52

Nusprendziau iskelti tema i virsu, nes ne viena mamyte vel skundziasi del maziuku nemiegojimo. Manau sioje temoje buvo daug istoriju pripasakota, daug visko isgyventa, tikrai verta perziureti dabar vargstancioms su naktiniais maitinimais. As ir pati cia kelis kartus "raudojau" del savo nemiegancios dukrytes:)) aciu visoms atkreipusioms demesi ir tarusioms palaikymo zodzius. Ju tada tikrai reikejo. Ka gi, rasau dar ir del kitos priezasties. 2 metai 3 menesiais ir 5 dienos. Stai tiek tesesi mano, kaip zindyves karjera. Galite sveikinti :)) Paskutinis mano irasas sioje temoje darytas dukrytei sulaukus dvieju metuku. Gaila, bet jis vis dar buvo liudnas. Vis planavau nutraukti, laukiau kada isdygs paskutiniai dantukai. O jie kaip tycia labai ilgai dygo. Naktys buvo kaip visada kosmariskos, tik viltis, kad jau ne uz kalnu pabaiga teike stiprybes. Prabudinedavo kas valanda ar pusvalandi, prasydavo duoti kita kruti. Pienuko jau mazai bebuvo, nervuodavosi, nes krutys tuscios. Na, skaitancioms pirma karta priminsiu, jog mes nuo pat gimimo nebuvom ismiegoje nei vienos nakties. Jei ismiegodavo neprabudus tris valandas, budavo svente. Krutis turedavo buti burnytej ir ne kitaip. Viena ryta atsikelusi pasakiau, jog gana. Nebeislaukiau nei dantuko paskutinio. Pasakiau sau, kad bus kaip bus. Taip ar taip nemiegam. Ir mano pacios busena apgailetina. Vakare pasakiau, kad pienukas isvaziavo su traukinuku pas maza kudikeli, kad ji jau didele mergaite ir tures miegoti be papulio. Ir miegam. Ir net issikrauste miegoti atskirai. Apie tai isvis nesvajojau. Aisku, buvo asaru (bet ne zviegimo kaip anksciau kai neduodavau), kelemes anksti, 6 ryte. Ir vargstam su pietu miegeliu. Bet jau antra diena dukryte kruties nebeprase, diena buvo linksma ir guvi kaip visada. Papuliui atia pasakem pries 6 dienas, tai manau, kad labai graziai viskas issisprende. Paskutines tris naktis miega viena nuo 21.30val iki 6val ryto. Ryte eina pas vyra miegoti dar valanda. Per pietus tenka pasidereti, bet kad butu maziau asaru, neliepiu jai eiti miegoti. Pasakau, kad as pavargau ir man reikia pamiegoti. As atsigulu, tai ir ji eina gultis. Tik kokia valanda kuiciasi ir piktinasi, kad reikia miegoti. Vakare viskas paprasciau. Paskaitau pasaka, isjungiu sviesa ir pasedziu salia 15min kol uzmiega. Jokiu pasakeliu anksciau neskaitem, uzmigdavom tik su krutim. Gal buciau ir anksciau nutraukusi, bet labai bijojau to didziulio perversmo, nezinojau kaip reikes ja uzmigdyti, visko labai bijojau. Pasirodo, ne taip jau viskas ir blogai kaip as tikejausi. Vakar mazyle su manimi jau buvo draugiskesne, norejo, kad pakutenciau ir vis sieke kunisko kontakto. Viisas tas dienas salinosi manes. Buvo liudna, bet vaikai tokie yra, jie greit atleidzia:) Organizmas mano jau irgi buvo tam pasiruoses, krutys nebepritvinko. Tai darau isvada, kad tikrai viskas laiku, galejo buti ir anksciau. Tiesa, dantukas vienas dar nevisas isdyges, bet kol kas tai miego neitakoja. Pradedu abejoti savo sukurta teorija, kad tik del dantuku mes taip prastai miegojom :)) na, reikejo gi kazka apkaltinti. Daug as cia prirasiau, mintys vis dar padrikos, liudna kai pagalvoji apie visa si laika. Vis gi manau, kad jai to reikejo ir diena ir nakti. Tiesiog daviau tai ko mano vaikui reikejo, nors ir lipau per save. Nuojauta viduj kuzdejo, kad elgiuosi teisingai ja maitindama diena nakti. O gal valios truko? Tebunie tai retorinis klausimas. Dabar atsakymai jau nebereikalingi. Galiu tik dziaugtis savo vidine ramybe, kurios taip truko siuos du metus. Ir dar paciai ismokt miegot, tikriausiai pasigavau profesine liga :)) Visoms vargstancioms mamytems noriu pasakyti, kad mano atveju buvo daug lengviau atjunkyti didesni vaika, nors daznai girdziu sakant atvirksciai. Dabar ji jau gali daug ka pasakyti, emocijos stabilesnes, manau ir pernese viska lengviau. Perejom i nauja etapa. Istvermes ir kantrybes maitinancioms, jie tikrai bus dekingi :)

5:27 pm
kovo 14, 2015


Bvaida

Svečias

Ačiū, Simona, už iškeltą temą – perskaičiau visą ir info tikrai naudinga :)

vis dar nežinau ar bandysiu kažką daryti, bet bent jau nestresuoju ir  nusiraminau kad aš ne viena tokia :)

Žymų Nėra
Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
Besaikis kudykio naktinis valgymas, prabudimas 10 kartu per nakti.

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
2 + 9
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 1162

Šiuo metu prisijungę:
12 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1235
Įrašai:6901

Narystė:

Narių: 5347
Svečių: 439

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (922 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: