| Naudotojas | Įrašas |
|
9:49 am
vasario 25, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Na, Pukeli, J0sų situacija daug sukesnė. Perkaičiau laiškelį ir susigėdau. Man kai buvo užėjusi krizė, prieš vyro išvažiavimą, be sustojimo verkiau ant vaiko kilimėlio ir supratau kad turiu kažką daryti. Tai buo prieš tris mėnesius. Tada paskambinau mamai, kuri gyvena kitame mieste ir pasakiau kad važiuoju pas ją. Savo butą išnuomavau, susirinkau visą mantą ir persikrausčiau. Mama nelabai norėjo, nes dirba iki septynių vakaro, o pareina pervargus, bet aš pasielgiau egoistiškai ir nebrandžiai. Atvažiavau patempus lūpą ir sėdėjau ant fotelio, kol ji atsileido. Dabar man daug geriau. Bet, ta paralelinė dimensija, kaip Jūs sakote, atrodo niekad nesibaigs. Labai ačiū už žinutę, įkvėpėte mane savo pavyzdžiu.
|
|
|
3:26 pm
vasario 25, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Mamule Mū, nepastebėjau Jūsų žinutės kitame puslapyje. Tiek daug dėmesio ir laiko skyrėte savo dviem Pabaisom, nors aišku čia visoms mamytėms. Reikės Jūsų komentarus sudėti į vieną vietą ir atsispausdinti. Arba, parašykit bendrą knygą, kartu su Gydytoju Kazimieru (dabar net gėda prisiminti kaip dalyvavau jo paskaitoje, nes po dviejų valandų išbėgau klykdama kaip beprotė, o net nebuvom "daėję" iki pačio žindymo. Kas galėjo pagalvoti kad būtent jo knygoj ir jo svetainej gausiu tiek daug jėgų). Na, apie savo problemas, kaip Mamule pastebėjo, rašom tikrai ne dėmesio siekdamos. Be galo gėda prisipažinti kai kuriuos dalykus ir be galo sunku. Tiesiog ieškai atsakymo, ar tik tu viena tokia ant šio svieto. O kai dar gauni tokį MILŽINIŠKĄ supratimą nors ir iš kelių žmonių ir dar tokių neeilinių, tai ir pati įgyji pasitikėjimo. Ir kitiem randi jėgų parodyti, kad vistiek aš esu GERA mama, nors ir be aureolės. O mano vaikas irgi yra NUOSTABUS nors šnypščia kaip drakoniukas (netyčia išmokiau) ir daug ko nedaro kaip kiti vaikai.
Ką tik maitinau savo mažių galvodama apie tuos ateivius. Jam įmigus, jėga išroviau papą ir žiūrėjau į jo ramų veidelį galvodama, ar jis supranta savo misiją, kur slepia anteną, ar dar nenori skristi namo ir pan. Visai rimtai apie tai galvojau, o juk kažkas paralelioj dimensijoj eina į darbą, galvoja normalius dalykus ir užsiima rimtais dalykais. Žodžiu, man pirmą kartą pradėjo patikti taip kaip yra, Jūsų abiejų dėką. Jei ateivių planetoj vyktų eksperimento dalyvių pristatymas, mano siurbeliukas apie mane pasakytų: "nors šitai dalyvei yra truputį fau fau (pakraipytų pirštą į savo smilkinį), bet bent jau stengiasi patenkinti mano poreikius. Vargšelė". O aš stovėčiau šalia ir kvailai šypsočiausi, tarp kitų protingų moterų. Nors širdy būčiau pati laimingiausia.
Aišku neatspindėjau Mamulės Mū teksto ir apskritai kaip visada ne į temą jaučiuosi parašiusi, bet štai kokias emocijas man visą tai sukėlė.
|
|
|
4:16 pm
vasario 26, 2014
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
|
10:14 pm
balandžio 6, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
Išsitraukiau šitą seną jaukią temą, kuri man kadaise buvo kaip išsigelbėjimas. Kristinac, kaip jums sekasi? kaip Drakoniukas? pasiilgstu jūsų, ką ten ir sakyt. Tas mano žindymo nutraukimas, ar tiksliau – atėmimas, perrideno mus į kitą etapą, nors dar ilgą laiką pradėdavau dieną su šita svetaine. Turiu pasakyt, kad mano gyvenimas kažkuriom prasmėm nebežindant tikrai palengvėjo, bet amžinas paradoksas – kartais pajaučiu nostalgiją… na, gal ne bemiegėms naktims,bet tam besąlygiškam ryšiui, kurį vistik galima išgyventi per žindymą. Aišku, randam su dukra kitus būdus artumą susikurt, bet tas, kaip nesuk, visgi ypatingas. Dar pasakysiu juokingą dalyką, kad labai padidėjo.. išlaidos maistui:)) juk tą mp reikia kažkuo pakeisti, o panelytė mišinių nepripažįsta, paprasto pieno irgi nea, vienintelė forma yra skystas jogurtas. Kadangi jo sugeria nemažai, ėmiau pastebėti, kad kerta per biudžetą:) dar nuolat suku galvą, ar jai visko pakanka, kažkaip kai maitindavau, tai būdavo tas jausmas, kad gauna viską, kas geriausia. Aišku, kas liečia kietą maistą, apetitas yra ženkliai pagerėjęs ir produktų spektras išsiplėtęs. Naktys kaip kuri, bet bendrai paėmus – tikrai geresnės. Prilipimas irgi kaip kurią dieną. Kartais nori, kad nešiočiau ir ką tu jai. Gelbsti atsidaręs kiemo sezonas. ten vaikas kaip ir dingsta – reikalai visokie, draugystės:) Dabar viduj gvildenu lopšelio klausimą… problema nelengvesnė nei atjunkymas… ką daryt, ką nuspręst. Smagu būtų, kad parašytumėt,kaip jums einasi, vis pagalvoju, kaži kaip ten jie…
|
|
|
10:51 am
balandžio 8, 2014
|
kristinacl1
| | |
| Narys | įrašai71 |
|
|
Ech, Pukeli, labas. Man irgi šita svetainė be tavęs prarado prasmę, o Mamulės Mū entuziazmas, nors ir palaikė, bet pačiai pasiekti tokį lygį neįmanoma. Aš irgi dažnai pagalvoju apie Jus su dukrytėm, įsivaizduoju kad džiaugiatės kiekviena diena. Bet aišku suprantu, kad vistiek vienai Jums be galo sunku, kaip ir man, kad ir kokie nuostabūs vaikai bebūtų, labiausiai trūksta kito žmogaus. Mes su Drakoniuku sutariam kaip kada, nes truputį ir aš sau pasilengvinau gyvenimą. Išmečiau jo lovytę ir ant žemės įtaisiau tokį miego kampelį. Vos jam užmigus galiu išeiti, nereikia niekur perkelinėti. Paskui nustojau kovoti dėl pieno, nes kiekviena bandymas tolinti maitinimus duodavo priešingus rezultatus. Taigi dabar du maitinimai ryte, trys keturi prieš pirmą miegelį, pora po miegelio, kol atsigauna, vienas grįžus iš lauko, vėl 2-3 prieš antrą miegelį, pora po miegelio, kokie 3 vakare tarp dūkimo, na ir maratono pradžia atsigulus naktiniam miegučiui. Blogiausia, kad jis labai pavydi mano dėmesio ir jei aikštelėje pabendrauju su kita mama, arba kas nors ateina į namus, jis iš karto vėl pradeda reikalauti pieno. Todėl stengiuosi toli nenueiti ir šiaip… Reikėtų išvažiuoti iš namų kokiai savaitei, bet neturiu nei kur, nei kaip. Matinti nebenoriu kaip ir anksčiau, nes netikiu kad mano pienas vaikui pats geriausias. Tikrai nesu nei sveikuolė, nei kažkas panašaus. Beviltiška situacija, o vietoj gero žodžio, Budis (kaip jis save vadina) dar akmenų į kavą nuolat primėto.
Dėl lopšelio darželio irgi esu ne kartą pagalvojusi. Atrodo taip gerai būtų. Bet kai pasižiūriu į savo vaiko retų dantukų šypseną ir atlėpusias ausytes, man jis toks mažas atrodo. Parašykite dėl lopšelio, jei ką nors nuspręsite. Nes Jūs kaip ir zondas toks  esate. Papasakojat apie tai, kaip viskas būtų jeigu….
Labai linkiu Jums sėkmės, Pukeli. Tikrai širdy esu su Jumis.
|
|
|
6:15 pm
balandžio 11, 2014
|
Pukelis
| | |
| Svečias
| |
|
|
oho, na ir siurbia jus drakoniukas. žodžiu, vis dar dirbat po polnoij programie… neįsivaizduoju, kaip atlaikot, turbūt, taip ir aš – nes tiesiog nėra kitos išeities. Aš kažkaip nors ir nebemaitinu, vis tiek jaučiuosi visiškai paskendus motinystės verpetuose, kurie anaiptol nevisada džiugina. kai kas nors paklausia "kaip tu gyveni", atsakau, kad tokio reiškinys kaip "aš" jau seniai nebeegzistuoja. štai tau ir dzenbudizmas, nereikia nei jokių indijų, galima puikiai išnykti savo 38 kvadratiniuose metruose begalybę kartų atliekant vis tuos pačius judesius. aišku, kažkokie tai konstatuojantys trupinėliai dar likę. bet jų vis mažėja. kada kas nors pasikeis – nežinau. laikas tapęs labai neapibrėžtu ir turbūt pačiu sudėtingiausiu uždaviniu man. į lopšelį mažoji užrašyta, bet ar į jį pateks ir kiek realu, kad kitą rudenį pradės jį lankyti – riebūs klausimai, kasvakakar kybantys virš mano pagalvės. jau kartais atrodo, nebegaliu taip vat būti uždaryta, noriu kažką keisti, bet kaip pakeisti – turiu tik utopinius variantus. nes jei net eis į tą lopšį, tai faktas, kad sirgs, tada vėlgi tas pats sėdėjimas, tik dar pasunkinta forma. tai va, kol kas mano zondai tokie, gan išplaukę. stiprybės ir jums, plukdau ir jus savo minčių ir intencijų verpetuose
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
