Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveika, RaimondaD,

Mes tokių kardinalių pokyčių (pri)maitinime neturėjom, bet vis tiek norėčiau pasidalinti kai kuriais savo pastebėjimais ir patarimais. Gal kažką pritaikysit.

Dantys. Pas mus irgi būna duoniukų ir visokių panašių kietų dalykų graužimo paūmėjimas dygstant dantukams. Ir tas dygimas (o gal "dygimas"…) tęsiasi kelias savaites. Tik valgumo pokyčiai tuo laikotarpiu banguoja, nebūna taip, kad du mėnesius nevalgytų.

Maisto ir maitinimo forma. Labai gerai, kad išbandėt maistą gabaliukais. Pabandykit ir kitą kartą. Manasis labai greit nustojo valgyt trintas daržovių košytes. Jam tiesiog nepatinka makalošė. Jam patinka atskirai ragauti. Geriausia ne vienas, bet kokie 3-5 dalykai vienu valgymu. Pvz., gabaliukas bulvytės, morkytės, pupelė, mėsytė. Kitą kartą – brokoliukas, makaronas, svogunėlis, pomidoras… Mes gan anksti pradėjom tiesiog iš savo patiekalų atrinkti vaikui tinkamus gabaliukus. Dabar jau beveik dveji metukai – pradėjo mėgti trintas sriubas, o tarkim prieš pusmetį vos lyžtelėdavo nuo šaukštuko liežuvio galu ir purtydavosi, galvojau, kad niekada niekada sriubų nevalgys :)

Kitas dalykas – įrankiai. Mums dažnai būdavo, kad valgant rytinę košę jis makaluoja ją su šaukštu, o aš su kitu jam kaišau į burną. Per pietus analogiškai su šakute. Tik visai neseniai išmoko pats su šakute pasmeigti. Jei jau pastebite bent minimalų susidomėjimą kažką daryti su maistu, tegul jis žaidimo forma mėgina, o Jūs rimtai prikiškit :D Dar turim specialią dėžutę su žaisliukais, kuriais žaidžia tik sėdėdamas valgymo kėdutėj. Tai kai jis važinėja su mašinyte, aš vėl bandau ištaikyti momentą kažką į burną įdėti.

Atvirai pasakius, nors manasis į skranduką prisideda nemažai, o kartais ir daug, bet visada tas maitinimas reikalauja daug mano energijos ir kantrybės. Tik kokias razinas pats be pagalbos sušlamščia kaip mat. O visais kitais atvejais reikia kažką išgalvoti. Visai neseniai dar labai veikė aiškinimas, kad dedam į burnytę, tada į pilvuką, tada į sauskelnytę nukeliauja. Bet tai irgi vargina :) juk po kiekvieno kąsnio turi pakartoti tą pačią "pasaką"… Nors, aišku, taip mažiau "nervų sugadina", negu kad pakartojus "pasaką" vis tiek nevalgytų ir pradėtų zysti, kad nori lipti iš kėdės, o išlipęs iš kėdės tempia prie durų, kad eitume į lauką, kai aš pati valgyt noriu kaip vilkas!

Ko aš nedarau ir nedaryčiau – neduodu maisto vidury kambario. Yra stalas, yra kėdė, ten ir valgom (ir kelis kartus pakartojus, kur sėdi tėvelis, mamytė ir mažylis, jau netgi įmanoma norintį įsodinti į kėdutę be didesnių derybų!). O kažkokie lakstymai paskui vaiką – dar kąsniuką, man nepriimtini. Gali būti, kad vaikui tada irgi asociacijos sunkiai susiformuoja, kas tas valgymas ir kada jo reikia.

Dar sakyčiau mėginti kažkaip prieš vaikui paprašant MP duoti maisto. Nes bent jau pas mus anksčiau būdavo, jog jeigu paprašo MP, tai geriau ir duoti, nes ką bemėgintum – baigsis tragedija ir galiausia jis apsižliumbęs, o aš išsikankinusi nukeliausim MP gerti… Nors mes gana anksti pradėjom MP sieti tik su miegu ir dabar jei kada vidury dienos pasiprašo, aš akis išpūčiu: "Tu ką, miego nori?" Ne, miego nenori… Tai ir pienukui ne :) Kažkaip jau pradedam susitarti.

Gaminimo būdai ir paskaninimai. O kas čia tokio, jeigu kokiam kokosų aliejuj žemoj temperatūroj (iki 170-175 laipsnių kancerogenai iš bulvių nesusidaro) pakepsit bulvyčių orkaitėj? Juk ne kasdien… Man atrodo, kad po metukų galima atsipalaiduoti truputį, vis dažniau ir dažniau "suaugusiųjų" maisto paduoti. Ir vaikui smagiau, kad valgo tą patį, ir mamytei darbo mažiau, ir skoniais gal labiau susidomės.

Manajam labai patiko majonezas (aišku, pirkom tokį, kad būtų be E, su gerais kiaušiniais ir geru alyvuogių aliejum), tai kurį laiką brokolius su taškiuku majonezo valgė kaip kažin ką. Irgi buvo apie 14-15 mėnesių tada. Tai čia irgi kažkaip nelabai priimtina gal majonezas nuo mažų dienų, bet… Nu o ką daryt??

Kiti pastebėjimai. Vaiko skoniai keičiasi. Vieną dieną morka skanu, kitą nebe. Arba du mėnesius morkos nė į burną, o paskui staiga vien tik morkas nuo lėkštės suvalgo. Tai po ilgų stebėjimų padariau išvadą, kad čia normalu. Ir taikau tokią taktiką – paragauja, nepatinka, dar ir gerai, nereikia. Pamėginsim po savaitės. Mažiau streso taip abiems. O kai jau žino žodžius, tai kartais tiesiog paklausiu: "nori burokėlio?" Jei ne, tai ne. Juk vis tiek nevalgys.

Vaiko susidomėjimai valgio metu irgi keičiasi. Jei vieną dieną buvo smagu žaisti su mašinyte, tai kitą jau gal nori kabinti pats su šaukštuku. Jei vieną dieną buvo įdomu žiūrėti, kaip banano gabaliukas pasislepia po košyte, tai kitą jau išvis to banano nenori…

Va tiek va. Sėkmės įvaldant (pri)maitinimo meną!

Dudi rašė:

Kai gaminu valgyti aš dažnai paimu savo vyruką ant rankų, kad matytų ką darau. Kartais įberiu truputį kokio nors kvapnaus prieskonio, kad sužadintų apetitą. Žinokit labai veikia, nes mažiukas ima ryti seiles ir zirzdamas tiesia ranką puodo link. Kai ragauju, duodu paragauti ir jam. Labai jam patinka dalyvauti šitame reikale  ir po to daug mieliau valgo. 

O taip! Visai pamiršau apie gaminimą kartu, apie leidimą vaikui pjaustyt grybukus plastikiniu peiliuku, plėšyt salotas, suplakt ryžių pieniuką, ar kokios daržovės gabaliuką pakramtyt, kai pati pjaustau. Prieskoniai pas mus išvis kone panacėja – tik mes juos daugiau uostom nei maiste vartojam. Susidedam buteliukus priešais ir aiškinamės, kas čia taip skaniai kvepia. Bet kadangi vaikas paskui mato, kad mama ar tėtis gamindami tuos buteliukus ima, tai, turbūt, asociacijos geros sukyla.

Raimonda, gal vėl kokie dantukai lenda? Šiaip žiūrint kiek laiko šitas atsinaujinęs nevalgumas tęsiasi, jei trumpai, gal tiesiog toks laikotarpis – na, juk ir suaugusiems ne visada valgyt norisi, o gal kokį virusiuką pasigavo, tik peršalimo simptomų nesimato…

Konkrečiai dėl apetito didinimo žindymo sąskaita, tai toks "triukas" suveikia. Šiame forume kaip minimum dvi mamas atsimenu, kurios nutraukė žindymą ir vaikas pradėjo valgyti. Manau, sumažinus irgi būtų panašiai – juk energijos iš kažkur gauti reikia. Klausimas tik ar valgymas, ar vaiko emocinė būklė yra prioritetas.

Pasipasakokit, kai kraujo tyrimo rezultatai bus :)

Na va, hemoglobinas normos ribose, tik kaip ir visada parametrai, kurie susije su eritrocitais ryskiai zemiau normos (HCT, MCV, MCH). Nezinau, ka tai reisikia, reikes dometis,nes gydytoja tik pasake, kad gelezies preparatu vartojimas mums siu parametru nepadidino. Na bet ir vartojome nereguliariai, nes ant tuscio skrandzio vaikui nenoriu ju duoti.

o vaikas ir toliau sekmingai geria tik mano piena. Vienintele pazanga, kad suvalgo dektuku dezutes dydzio varskes apkepo….

vaikas judrus, neapsnudes. Del to apsinuodijimo, tai net nezinau…..Gyvename bute, kuris naujai suremontuotas pries kokius 7 metus. Kur galetu buti asbesto nezinau, jo dabar nenaudoja lyg ir gamyboje… O svino, tai languose plastikiniuose nebent. O kaip atpazinti apsinuodijusi vaika ?

Del gelezies gerimo po MP, tai kazkaip nepagalvojau, man kazkaip atrodo, kad pienas dabar tik gerimas :) Nors istikro,tai nuo to pieno per 3 menesius 300 g. vigi priaugo :)

Jei vaikas judrus, tai, tikėkim, neapsinuodijęs. Nors su švinu, kiek tekę domėtis, visaip būna, kartais apskritai nieko nesijaučia, o kraujyje padidėję kiekiai. Oficialūs apsinuodijimo švinu vaikams simptomai būna iš tokių (t.y., kažkas gali pasireikšti, kažkas ne, taip pat gali būti ir kitokių požymių, priklauso nuo to, kiek to švino prisikaupė ir ar vis dar tebesusiduriama su švino šaltiniu, kurių šiaip jau irgi visokių yra, pvz., jeigu tėtis mechanikas arba namuose mėtosi baterijos):

Atsiliekantis vystymasis
Sunkumai mokantis
Irzlumas
Apetito stoka
Svorio kritimas
Nuovargis ir lėtumas
Pilvo skausmas
Vėmimas
Vidurių užkietėjimas
Klausos sutrikimai

Stenkitės kažkaip sugirdyti geležį ir sėkmės paieškose!

MazyteFeja, pirmiausia reikia žiūrėti, kaip mergytė auga, vystosi, miega, būdrauja, juda, kokios nuotaikos ir pan. Jeigu niekas nedrumsčia ramybės ir vienintelis keistumas yra nevalgymas – tada drąsiai galite laukti.

MazyteFeja, gal kas pasikeitė per savaitėlę? :) O Jums kokius nors kraujo tyrimus darė, kažką nustatė, kad gydytojai tokie kategoriški dėl mėsos?

Dėl maisto gaminimo patarimą duočiau tokį – kad būtų lengviau, mėginkit vaikui ne atskirai gaminti, bet kažką nuo savo maisto nugriebti. Pvz., jei sau darysit bulvių košę, tai vaikui paimkit bulvę prieš trindama sau su pienu, jei patys valgysit kepsniukus, gal Jums kaip garnyras skanu virtas brokolis – vėlgi kažkas tinkamo vaikui ir t.t.

Sunku kažką papildomo išgalvoti be to, ką su Dudi jau esam rašiusios temos pradžioje. Bet jeigu Jūs atrasit naujų metodų, tai būtų labai įdomu išgirsti!

O kokius maisto produktus esate bandę?

Toj knygoj, kurią RaimondaD čia anksčiau minėjo, parašyta, kad suėjus metukams-pusantrų pranyksta vaikams energijos poreikis, nes antrais metais žymiai sulėtėja augimas. Jūs jau vaikštot? Galbūt su vaikščiojimu/bėgiojimu užsinorės…

Na, vaizdui susidaryti užteko ir to, ką parašei :) O gal… gal dantys??

Makaronų dar nemėginot? Mėsos irgi nevalgo? Kaip su vaisiais? Maniškis, kai buvo meilės brokoliui periodas, tai dar ir avokadą kažkaip valgė.

Kantrybės Jums su vyru :)