Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Tai gaunasi, kad pirmasis palikimas bus kai mažyliui bus geras mėnuo. Aišku, viskas labai priklauso nuo Jūsų ir vaikučio individualumų, bet bendru atveju įsivaizduočiau, kad mažylis norės pieniuko vis dar kaip minimum kas pora valandų, vis dar daug miegos ir vis dar labai norės būti šalia mamytės. Tiksliau, jis dar nė nesuvoks, kad jis ir mamytė yra du skirtingi asmenys. Mano akimis idealiausias variantas būtų, jei Jums per paskaitų vidury vaikelis būtų atvežtas ir galėtumėt pažindyti, truputėlį pabūti su juo. Galbūt kažkas iš draugų/pažįstamų gyvena šalia universiteto ir leistų tai padaryti pas juos, gal būtų galimybė universitete, galiausiai – automobilyje. Vis tik jei tai Jums netinka/nepatinka/neįmanoma, tai mano pastebėjimai būtų tokie.
Jums bent jau pirmaisiais mėnesiais būtinai paskaitų metu reiktų nusitraukti pienuką – kad nebūtų neteisingo signalo, jog pienuko gamintųsi mažiau, ir kad nepersipildytų krūtinė. Pienuko gamybą taip pat padės išlaikyti naktiniai žindymai.
Kiek palikti pienuko, laikui bėgant matysit pagal tai, kiek vaikiukas suvalgo. O pirmam kartui mėnesio kūdikėliui sakyčiau vienam kartui kokie 50-60 ml. Jeigu pasiskaičiuosit, kad bus, pavydžiui, du maitinimai, kol Jūsų nebus namie, tai palikit pienuko trims, maža kas.
Iki dviejų mėnesių vaikui duodant buteliuką labai didelė rizika, kad jis painios spenelį su čiulptuku, todėl geriausia būtų sumaitinti iš taurelės arba su švirkštu. Vėliau, jeigu neturėsit problemų su speneliais žindant, jau ta rizika mažesnė ir galit mėginti girdyti iš buteliuko. Nuo keturių mėnesių supainiojimas įvyksta labai retais atvejais (mano pačios vaikas nuo keturių mėnesių vieną dieną per savaitę gaudavo buteliuką, viskas normaliai buvo).
Kai nutraukinėsite pienuką pailikimui, siūlau nenutraukti viso kiekio iš karto, o tą daryti per kelis kartus, kad staigiai dar labiau nepagausintumėt pienuko (lyg ir Jūs kitoj temoj rašėt, kad turit pienuko perteklių, tad Jums šitai labai svarbu).
Ar nutrauksite rankomis, ar rankiniu, ar elektriniu pientraukiu, manau, ne taip ir svarbu. Svarbu, kad Jums pačiai būtų patogu. Aš asmeniškau naudojau rankinį pientraukį, nes rankomis man nieko nesigavo, o rankinis toks kompaktiškas, buvo lengva vežtis į darbą. Su elektriniu vis tik dvigubai greičiau, nes iškart galima traukti iš abiejų krūtų.
Dar, nors ir neklausėte, bet pastebėsiu, kad toks mažiukas vargu ar išlauks kelias valandas mamytės, kai bus nepatenkintas jo žindimo kaip nusiraminimo poreikis. Aš pati esu prieš čiulptukus, todėl jo nepatariu. Bet tokiu atveju, jeigu vaiką prižiūrės nerūkantis žmogus, tai rekomenduočiau vaikiuko liūdnumo/irzlumo metu duoti jam pažįsti mažąjį pirštelį (aišku, švariai nuplautą, be muilo likučių ir su nukirptu ir užapvalintu nagu) – pirštelio žindimas yra anatomiškai artimiausias krūties žindimui, ką galima ant staigiųjų pasiūlyti mažyliui.
Taip pat jeigu mažylis įpratęs užmigti bežįsdamas, tai tėveliui ar kas jį beprižiūrės gali būti sunku užmigdyti. Galbūt Jūsų vaikas miega vežimėlyje ir problemos nebus. Bet jeigu ne, tai siūlau pagalvoti apie nešynę.
Tai tiek būtų nuo manęs, gal kažką ir praleidau, vis tik senokai pati nusitraukinėjau :)

Pranešimas redaguotas 6:08 pm – rugpjūčio 23, 2014 magnolija

Jeigu mažylis dažnai žinda ir naktį nedaromos ilgesnės nei 4 valandų pertraukos – niekur tas pienelis nedings ;) Kai dažnai žindoma, tada dieną atrodo, kad krūtys "tuštesnės", bet tiesiog vienu kartu vaikelis mažiau išgeria, o visus kartus sudėjus susidaro dideli kiekiai. Baimintis pradėkit tik tada, jei mažylis bus labai irzlus ir pradės mažiau šlapintis (mažiau nei 6 kartus per parą) ar šlapimas pasidarys koncentruotas (geltonos spalvos ir aštriu kaip acetono kvapu).

Kai aš pradėjau mokytis nusitraukti pienelį, tai su rankine pompa vieną krūtį kankindavau apie pusvalandį vakare tarp žindymų. Tada mano vaikas darydavo apie 4 valandų pertrauką užmigęs (čia Jums ne rodiklis, priminsiu, kad manajam jau buvo beveik 4 mėnesiai). Tai po pusantros dviejų valandų ir pradėdavau žaisti. Darbe aš tiek laiko negalėjau skirti, tai traukdavau kiekvieną pusę po 15 minučių, kiek pritraukdavau, tiek. Galiausiai, kai įgūdau, susisukdavau per 15-20 minučių su viskuo.

Traukiant pienuką svarbiausia yra kažkaip sužadinti pienuko tekėjimo refleksą, tada kelios srovelės pradeda bėgti kurį laiką ir indukas greitai pildosi. Traukiant namie lengviausia turbūt po šilto dušo (bent jau man duše tai pats savaime ilgą laiką pradėdavo tekėti) arba po šilto kompreso. O toliau – darbas su mintimis. Įsivaizduoti vaiką, pieno upes ir lėtai bei ritmingai pumpuoti, pakol pradės greičiau bėgti… Hormonas oksitocinas, kuris atsakingas už pienuko tekėjimą, taip pat vadinamas laimės hormonu. Tad iš esmės visos pozityvios mintys, kurios Jums sukelia malonius prisiminimus, pojūčius ir pan. turėtų suveikti. Galiausiai organizmas įpranta ir atsipalaidavus bei keletą kartų patraukus su pientraukiu pradeda bėgti. Kai pirmasis greitas tekėjimas pasibaigia, tada kažkiek teks vėl lašiuką po lašiuko pompuoti, pakol susižadins refleksas dar kartą. Iki trečio reflekso pasireiškimo aš retai pumpuodavau, nes tas laikas tarp antro ir trečio man būdavo laaabai ilgas. Bet jeigu pienuko neprisitraukdavo užtektinai per pirmus du, tai tekdavo pasidarbuoti.

Gal susigaudysit, ką aš čia norėjau pasakyti :)

P.S. Dar dėl pientraukio. Manau, kad su pientraukiu traukti yra lengviau nei rankomis. Vis tiek kažkaip vaiko apžiojimas imituojamas. O rankom reikia labai įgusti. Man pasirodė, kad nutraukinėjimas rankomis taisyklingai reikalauja per daug kantrybės. O netaisyklingas nutraukinėjimas gali pasibaigti krūties sužalojimu, latakėlių užsikimšimu ir pan. (aišku, mamos, kurios nusitraukinėja rankomis, man turbūt prieštaraus, bet iš savo varpinės aš jaučiuosi būtent taip). Elektrinis vs. rankinis: mano asmeniniai pamąstymai buvo tokie, kad keliems kartams per savaitę paprasčiausiai neapsimoka finansiškai pirkti elektrinį pientraukį. Nors elektrinis pradžioj kiek patogiau turbūt, bet man jau įgūdus nebebuvo jokio skirtumo, ar rankinis, ar elektrinis (elektrinį irgi kelis kartus esu išbandžius). Plius su rankiniu jaučiausi mobiliau, kai įvaldžiau tekėjimo procesus, tai kartais vaikščiodama po namus nusitraukinėdavau :) O su elektriniu esi priversta sėdėti ir laukti.

pieneli vistiek manau laikysit saldytuve, tai reiketu pasildyti. sildyti reikia po tekancia silto (ne karsto) vandens srove ir neplakant, lengvai sukant buteliuka, kad pienuka svelniai jame suktus. o del temperaturos, tai kad butu siltokas.