Pranešimas redaguotas 5:54 pm – spalio 23, 2014 rassa

Sveiki, 

Jūsų situacija man gerai pažįstama, nes pačiai teko praeiti tą kelią, pastoviai abejodavau, ar sūneliui užtenka pieno, nes labai rėkdavo, tampydavo krūtinę ir reikalaudavo daugiau, maitinau pastoviai iš abiejų krūtų, nes vienos jam niekad neužtekdavo, vaikas visą dieną buvo prilipęs prie krūtinės, kartais jau nevilčiai užklupus suduodavau kartą į dieną 40-60 ml mišinuko, kurį jis godžiai suvalgydavo. Vėliau paaiškėjo priežastis, kad pas mane per siauri latakėliai, dėl to jam buvo sunku ištraukti riebesnį pienuką ir vaikiukas nenorėdavo gerai pasidarbuoti, todėl paklausiau žindymo konsultantės patarimo ir nusipirkau gerą pientraukį, kuris stimuliuoja krūtį kaip ir valgydamas mažylis ir skatina pieno gamybą. Po sūnelio pavalgymo iš abiejų krūtų, dar papildomai nusitraukdavau pienuką, kad ir po nedaug 10-20ml ir juos jam sugirdydavau iš taurelės. Taip po truputį užsivedė pieno fabrikėlis ir sūnelį maitinu iki šiol, jam jau dveji metai. Normaliai maitinti be nutraukinėjimų pradėjau 6 mėnesį, kai pradėjau primaitinti košėmis, jis nustojo tampytis ir nervuotis prie krūtinės.Praėjau tikrai ilgą kelią ir labai linkiu Jums kantrybės ir užsispyrimo, nes po to maitinimas tapo tikru malonumu tiek man, tiek vaikui. Kai kūdikis paaugs taps stipresnis ir pats daugiau išsitrauks pienuko. 

Dėl mišinuko savęs labai nesmerkite,nors visi labai ir prieš,bet kiekvienai motinai nėra baisesnio verksmo už alkano vaiko, todėl elkitės kaip Jums pataria mamos intuicija. Žiūrėkite savęs, labai sunku, bet stenkitės nestresuoti ir pailsėti, kai tik turėsite galimybę. Nedarykite maitinimo ilgesnių pertraukų, nes net vaikelio čiulpimas skatina pieno gamybą, stenkites kuo daugiau maitinti naktį ir jei turite sveikatos po maitinimo dar pamėginkite nusitraukti pientraukiu savo pienuką, nes naktį daugiau gaminasi pieno ir kuo didesnis bus jo poreikis, tuo didesnė bus ir jo gamyba. Tik atkreipkite dėmesį į šiuos faktorius, ar tikrai kūdikiui neužtenka Jūsų pieno: kiek kartų į dieną jis šlapinasi ( turi būti ne mažiau šeši vystiklai), ir ar geras jo mėnesinis prieaugis, nes jei šie faktoriai geri, galbūt Jūsų kūdikis prie tinginukų, kuris nenori labai sunkiai darbuotis ir ištraukti gilesnį pienelį (toks bent jau buvo manasis) ir nori iš karto daug ir didelio kiekio, o darbuotis nemėgsta. Jei turite galimybę (pagalbą iš kitų), išsirenkite su kūdikiu ir jį paguldžiusi sau ant krūtinės, gulinėkite dvi- tris dienas dviese lovoj, nes kūno kontaktas, taip pat duoda mamai signalą į smegenis, kad galimtų daugiau pieno bei ir kūdikis ant mamos krūtinės daug ramesnis.

Išbandykite dar Promolact miltelius, kurie irgi skatina pieno gamybą. Gydytojai nors ir skeptiški, bet gerkite ir tas arbatėles, kurios skatina gamybą, nes sakoma, kad moters pieno gamyba prasideda galvoje, kaip tikėsi taip ir bus, tad kuo pozityviau nusiteikite ir Jums begalinės kantrybės!Laikykitės ir nepasiduokite nevilčiai.Sėkmės Jums!

Pas mane tas pats buvo, tik aš į vakarą pasiduodavau iš ne vilties, ir nors ir ne pilną dozę sugirdydavau is taurelės mišinuką. Žindymo specialistė tam labai nepritarė, nes argumentavo, kad vaikutis įpras prie greito ir sotaus maisto ir nebenorės dirbti pats, atsipumpuoti riebesnį pienelį, turbūt tirai yra tiesos, bet pastoviai klausytis klykiančio savo mylimo vaiko gali širdis plyšti, todėl, manau, reikia laviruoti pagal situacija, nes svarbiausia rami ir nestresuojanti mama, tada ir vaikutis ramesnis. Po to, kai nusipirkau pientraukį mums mišinuko ketvirtą mėnesį neprireikė, bet sūnelis vis tiek buvo nerimastingas, nes nenorėjo labai darbuotis ir norėjo greito pasisotinimo. ( todėl gal tai ir yra mišinuko pasekmė, bet mano pavyzdys, tikrai įrodo, kad mišinuko panaudojimas nenuveda tiesiai prie mišinuko, jei labai užsibrėži ir nori viskas yra įmanoma, sūneliui jau du metai jį dar maitinu). Būtų labai įdomu išgirsti gydytojo Kazimiero Vitkausko patarimą, tikiuosi jis pasisakys.

Pasitarkite su gydytoja ir gal Jums jau nuo 4 mėn. rekomenduos primaitinimą košytėms vieną kartą dienoj, nes tai geriau nei mišinukas. Mes irgi praktiškai į kiemą neišeidavom, nes sūnelis iki šešto mėn. visad praleisdavo pas mane ant rankų prie krūtinės, arba kol miegodavo nusitraukinėdavau pientraukiu. Todėl siūlau neriboti ir jei Jūsų dukreliai yra poreikis leisti bet kada prisiglausti prie krūtinės, nes ir tai skatina pieno gamybą. Man labai padėjo tas pientraukis (elektrinis medelos firmos) 

http://www.musumazyliai.lt/mam…..dela-swing

Šiaip pagal svorį ir vystyklus, tikrai neatrodo, kad trūktų Jūsų pieno, gal vaikelis nerimatingas kaip buvo ir maniškis ir nenori pasidarbuoti iš peties, o gal dėl siaurų latakėlių jam ir sunku ištraukti riebesnį pienuką. Mano sūnelio svoris ir vystyklai irgi rodė, kad jis vystosi labai gerai, bet tada negaliu paaiškinto to kūdykio jautrumo (nes maniškis irgi labai jautriai miegodavo, todėl ir plaleisdavom arba visą dieną lovoj, arba pragulėdavo pas mane ant rankos) ir pastovaus tampymosi prie krūtinės bei pastovaus verkimo prie krūtinės. Linkiu Jums išvermės, gero nusiteikimo, tikiuosi Jums viskas susitvarkys.

Ieškau atsakymų į panašų klausimą, kaip ir temos autorė.

Mano dukrai jau mėnuo. Pirmas porą savaičių pieno turėjau , nes mažoji žysdavo ir užmigdavo. Verkti tekdavo tik keičiant sauskelnes ar kai pilvuką diegliukas užpuolė. Krūtys pilnėdavo kas minutę, žadindavau savo dukrytę kas 3val.,kad pavalgytų ir laukdavau nekantraudama kada ateis laikas ją maitinti, nes krūtys tiesiog prašydavosi išlaisvinimo nuo spaudimo.

Paskutinę savaitę viskas radikaliai pasikeitė  Pirma galvojau, kad čia augimo šuolis, kad ji vis nori žysti, tačiau dabar pastebėjau, kad ir krūtys nebespėja gaminti pienuko, nes dukrytė vis nori žysti ir verkia nuolatos, nes neturi ką traukti. Ji valgo ir pyksta ant krūties, muša rankytėmis, verkia, godžiai puola žysti ir vėl verkia, nes krutinė būna visai suglebusi. Ji tiek nori valgyti, kad žinda nuolatos – aš jai duodu žysti vieną valandą iš vienos krūties, po to pati jau ašarodama po valandos duodu jai žysti kitą krūti ir ji po dviejų valandų pastangų užmiega puslavandžiui, o gal tiesiog išvargusi numinga. Po to vėl kartojasi ta pati situacija. Pabandėme duoti mišinuką, tai vieną dieną ji suvalgė 60ml, kitą dieną atsisakė buteliuko, o šiandien vėl 40ml suvalgė. Nejaugi netekau pienuko?

Nenoriu aš mišinukais maitinti dukrytės, tačiau kaip susigrąžinti pienuką, kad užtektų vaikui sočiai pavalgyti? Mano speneliai jau jautrūs pasidarė, nuo to, kaip vaikas juos tampo, spjauna, griebia, traukia į save, nors iki to jokių bėdų nebuvo su jais. 

Kaip elgtis? Ką daryti? Ar toliau maitinti po valandą iš kiekvienos krūties? Gal keisti krūtis kas 20min? O gal susitaikyti su tuo, kad primaitinti teks mišinukais?  Visi sako – svarbu nusiraminti, tačiau kaip galima tai padaryti, kai jauiniesi dėl vaiko, kad jis nėra sotus. Bandžiau stebėti kiek ji sušlapina sauskelnių, tačiau jose sunku ką ir įžiūrėti, kai sugeria viską, tačiau tuštinasi vaikas labai dažnai, bet gal tai nėra rodiklis  

Padėkite, patarkite – ką daryti? Nes mes net pas gydytoją į polikliniką negalime išeiti, nes mažoji bando žindyti vis laiką, juk nenutrauksi vaikelio nuo krūties ir nepasakysi – palauk valandėlę.

Pranešimas redaguotas 8:33 am – spalio 25, 2014 rassa

Dėl spenelių aš irgi labai vargau ir bandžiau antspenius (bet nerekomenduoju, nes kūdikiai prie jų pripranta ir turėjau vargo kol atpratinau), bet geriausia naudoti gijimą skatinančius tepaliukus ir daryti oro vonias. galiu paguosti, pati maitinau per skausmus ilga laika ir speneliai tikrai apsipranta tampa kietesni ir ilgainiui skausmo nelieka bei žaizdų ar įtrūkimų nessusidaro.

oij, i lauka mes bandydavom eiti kiekviena diena, kol nebuvo salta. ji pati neuzmiega nezisdama, negelbeja ir vaziavimas vezimeliu. kai bus silta darydavau taip, iseidavom i lauka arba pavalgiusio arba pamaitindavau kieme masinoj, arba uzmigdavo bevalgydama,arba nesiodavau stacia kol uzmigdavo ir paguldydavau i vezimeli (kartais inepavykdavo ir reikedavo guldyt kelis kartus, nes vis prabusdavo ir vel verkt), tai vazinedavom ir ji miegodavo kiekviena karta max 40min, dazniausiai lygiai pusvalandi ir vel prabusdavo, o tada ivairiai arba dar pabudraudavo ir paguledavo ramiai vezimely, arba iskart i asaras ir ant ranku ir namo… dar bandydavau vel sest i masina ir pamaitint, kartais pavykdavo darkart uzmigdyt ir vel pusvalandi pavazinet, bet kai ji man pradejo istisai pykti per kiekviena maitinima, masinoj maitinti nebeturiu galimybes, erdves, tuo labiau jau reikia prisirengti, tai viskas, pasibaige musu laukai… ir labai gaila del to, nes vaikui reikia gryno oro. bandom pavalgiusios iseit i lauka ir nesioju ja staciom, bet kol pradeda verkt, gal 10 gal 20min pavyks… o vaziuojant vezimeliu ji irgi neuzmiega, tad gal kas galetu pasiulyti kokiu variantu??? nors as jau nuleidusi rankas…

zinau kad negerai, bet kirba jau mintis, kazkiek duoti misinuko kad butu ilgesni laika sotesne ir gal tada ilgiau ir ne taip jautriai pamiegotu ir galetumem bent kiek ilgeliau pabut lauke. taip gaila, kad negali vaiko isvezti i lauka.

o dar vaziavimas masina, ten tas pats, vaziuojam ir maitinu, nes neturiu kito pasirinkimo, nenuluzta ji visai kelionei, o viena kedutej verkia, jei nemiega, nors as salia visokiais zaisliukais bandau ja uzimti…

Sveikos mamos, paskaiciau as jusu bedas ir prisiminiau musu pirmus menesius. Greitiai viskas pasimirsta. O tada kiek visur beskaiciau, vienintelis patarimas buvo islaukti ta laika. Atrode, kad niekada nebus kitaip, kad ir toliau tampys mane kiekviena vakara. Valgydavo istisai pirmus du menesius, be kruties nemiegodavo isskyrus lauka. Buvo ziema tai saltas oras mums tiko. Aisku, kol aprengdavau ir uzsupdavau vezimely tekdavo paklausyt verkimo, bet miegodavo 3-4 val. Viskas kiek aprimo trecia menesi, tik vienu metu buvo sokas, kai mano mazyle pamacius kruti pradedavo verkti. Issigandau, kad atsisako, verkiau. Kol viena diena supratau, kad ji jau nebenori zysti kas 20 minuciu, kad jai rupi aplinka. Tada atsirado siokie tokie tarpai tarp maitinimusi. Misinelio niekada nedaviau, svoris augo puikiai, slapinosi tiek kiek priklauso, visi pozymiai kad maisto uzteko. Tiesiog tokia jau ta mano dukryte. Mums jau beveik du metai, vis dar nemiegam be pienuko, nemokam kitaip. Aisku, kas valanda nebevalgom:) bet emocijos vaiko gan stipriai reiskiasi, sakyciau jautrios nervu sistemos. Labai sapnuoja dienos ivykius, kalba miegodama. Jei kas nors naujo ir idomaus iskart laukia bemiege naktis. Dantukai visi dygo sunkiai, irzlumas, nevalgumas, bemieges naktys. Vienintelis kas gelbeja, tai pienukas. Nors sitas dvieju metu maratonas labai vargina, nezinau kaip butu be zindymo, tai musu miegas, nusiraminimas, gerimas, vaistas ir t.t. dziaugiuisi, kad islaukiau pirmus sunkius menesius, tikrai buvo verta, nors tada atrode, kad tai niekada nesibaigs. Manau, kad yra vaiku, kurie jautriau i viska reaguoja. Butent jie labiausiai perima mamos emocijas, stebi mamos veida. Buvo laikas kai versdavau save sypsotis ziuredama i vaika, kad tik jis kuo maziau matytu mano nuovargio, pykcio, liudesio. Reikia rasti savy jegu nusiraminti, ismokti kitaip mastyti, kitaip i viska reaguoti. Gal ir juokinga, bet as vis dar mokinuosi. Mano pastebejimas, as rami-vaikas ramus. Jei ne (uztenka menkiausio barnio su vyru) iskart zirzimas. Ir net gi dabar, beveik dvieju metuku. Reiketu isitikinti ar tikrai nera pasaliniu faktoriu tokio elgesio, kaip dantuku dygymas arba pienlige. Del abieju gali buti skausmas zindant. Tai tiek paatviravimu. Kantrybes, stiprybes ir svarbiausia ramybes.

Mums du metukai bus uz menesio. Miegam taip pat kaip ir jus, tik as tu kartu nesuskaiciuoju:) apie ketvirta ryto toks papiu keitimo maratonas prasideda, kad man sienom lipt norisi. Jauciu, kad pienuko nebuna nakti, ji isgeria per karta is abieju krutu kol uzmiega ir tada nakti vis praso kita duoti, vis tikisi ten rast pienuko. Buvo gal net geriau kai dazniau diena maitindavau, nes dabar gauna tik pietums ir vakarienei ir jauciu kad kuo maziau pienuko, tuo labiau ji isikibusi nakti. Ir taip jau nuo liepos menesio. Dygo kruminiai labai sunkiai, tai juos kaltinau. Dabar jau isdyge, o miegas pagerejo tik tuom, kad retkarciais gaunu apsiverst ant kito sono. Ka dabar kaltint nezinau, gal kad labai kalbet pradejo, vel emociju kalnas :) cia toks uzburtas ratas. Sako mama turi buti rami ir vaikas bus ramus. Bet kartais pastebiu, kad jos pastovi bloga nuotaika, zirzimai ir t.t. mane labai prastai veikia. Nors ir mano nervu sistema super jautri, toks ale miegas savo daro. Kartais jauciuos taip lyg mane kankintu. Na, tik uzsnustu ir mane pazadina, kartais rekimas, kartais verkimas. Maitinti dar noreciau ir galeciau, bet mano pacios busena mane neramina. Bijau likti viena su vaiku, kartais tenka islekt kur nors gara nuleist, na porai minuciu. Dvieju metu proga galvoju suimt save i rankas ir bandyti keisti kazka. Gal pamaitinti pries miega sededama ir ismokinti uzmigti be kruties. Suprantu, kad bus sunku ir man ir jai. Jai sunkiau, ji taip suvokia gyvenima, krutis=miegas. Bet taip testis nebegali…