Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 8:08 pm – rugpjūčio 20, 2010 Kazimieras Vitkauskas

Miela Rūta,

Laktozės netoleravimo tikimybę galime atmesti iškarto, nes tai paprastai pasireiškia jau nuo pat gimimo. Vargu ar kaltas ir Jūsų valgomas maistas, juolab kad rašote, jog didelių pasikeitimų Jūsų valgiaraštyje neatsirado.

Kadangi kūdikis atrodo nepatenkintas jau žindymo metu, galvočiau apie tokias priežastis: (1) gal būt jam nepavyksta normaliai žįsti, nes jis nepatogiai priglunda prie krūties Neretai taip atsitinka kūdikį įpratinus čiulpti čiulptuką. (2) gal žindymas sukelia nemalonius jutimus kūdikio burnoje. Pusmetiniam kūdikiui tai galėtų sukelti dėl dygstančių dantų sudirgusių dantenų niežulys. Tačiau Jūsų sūnui dar tik du mėnesiai. Tokiam amžiuje dažniau pasitaiko pienligė. Pažiūrėkite ar ant kūdikio liežuvio, lūpų ir skruostų vidinių paviršių nėra atsiradusių balkšvų apnašų. Pienligė yra užkrečiama liga, ją sukelia candida grybeliai. Pienligė gydoma specialiais priešgrybeliniu vaistais. Detaliau apie tai rastumėte knygoje “Nepakeičiamas kaip motinos meilė“, p.158-166.

Dėl vienos ir dėl antros iš tų galimų priežasčių, kūdikis gali prisiryti oro į skrandį ir dėl to atpylinėti. Išmatos putotos taip pat gali pasidaryti dėl oro pertekliaus žarnyne. To paties – nurytojo, arba kaip dujų, kurios gali kauptis storojoje žarnoje, jeigu kūdikis gauna santykinai daugiau „pradinio“ liesesniojo ir saldesniojo pieno. Taip atsitinka, jeigu kūdikis per anksti perkeliamas prie kitos krūties. Nebaigtoje žįsti pirmojoje krūtyje pasilieka „galinis“ riebesnis pienas, kurio riebalų virškinimas dvylikapirštėje žarnoje užtrunka ilgiau, o kartu ir iš lėčiau plonuoju žarnynu slenkančio viso pieno geriau pasisavinamas ir pieno cukrus – laktozė. O jeigu vyrauja liesesnis pienas, jis į storąją žarną nukeliauja greičiau, nusinešdamas ten ir daugiau nespėtos įsisavinti laktozės. Laktozė traukia prie savęs drėgmę ir sukelia rūgimą su dujų išsiskyrimu. Dėl to kūdikis gali dažnai tarsi viduriuotų, ir, tuštintis skystokomis putotomis išmatomis.

Taigi – viskas pataisoma ;) Sėkmės!

Miela Egidija,

Abejotina, jog tai galėtų būti infekcija, nes infekcijos atveju paprastai labai pasikeičia išmatų kvapas – nemaloniai dvokia, ypač jeigu infekcija bakterinė. Be to išmatos darosi ir vandeningos, tuštinimasis padažnėja. O ir pats kūdikis nebeatrodo žvalus ir sveikas. Būdingas ir temperatūros padidėjimas – karščiavimas, nes mikrobai žarnyne sukelia uždegimą.

Ar tai galėtų būti alergija? Tačiau alergijos atsiradimui turėtų būti priežastis. Jeigu kūdikis tik žindomas ir nieko daugiau negavo/negauna, tektų prisiminti ar Jūs pati prieš tas 4 dienas nepradėjote valgyti kažkokio naujo maisto. Jeigu taip buvo, tų naujovių vertėtų laikinai nevalgyti/negerti ir stebėti, ar tai turės įtakos mažylės tuštinimuisi. Statistiškai pats dažniausias alergenas būna žindančios mamos gausiai geriamas karvės pienas. Ypač jeigu kūdikis buvo gavęs karvės pieno mišinio pirmomis dienomis po gimimo. Dėl alergijos maistui pakitusių išmatų kvapas paprastai esmingai nesikeičia.

Teoriškai išmatų pobūdį galėtų įtakoti ir paties kūdikio vartoti geriami vaistai.

Taip pat apžiūrėkite mažylės burną – ar nėra atsiradę pienligei būdingų balkšvų apnašų. Pienligę sukeliantys Kandida grybeliai, nukeliavę i žarnyną, gali sukelti ir ten uždegimėlį su putojimu. Apie pienligę detaliau rasite knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ , p.158-166.

Pranešimas redaguotas 10:22 am – spalio 2, 2010 Kazimieras Vitkauskas

(1) apie alergiją karvės pienui (iš jo gaminami ir mišinių konservai):

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio žarnynas dar yra nesubrendęs ir išlieka santykinai labai pralaidus.
Kūdikiui, gavusiam karvės pieno mišinio gimdymo skyriuje, gali nebūti jokių matomų alergijos požymių iki kito kontakto su alergenu, net kelis mėnesius. Į motinos pieną patenkantys nors ir maži svetimų baltymų kiekiai (pavyzdžiui, jeigu ji pati geria daug karvės pieno), gali vėliau išprovokuoti alergijos pasireiškimus kūdikiui, kuris buvo įjautrintas nėštumo laikotarpiu ar naujagimystėje. Tuomet nesunku skubotai apkaltinti motinos pieną žindomo kūdikio alergizavimu, nors tikrasis kaltininkas yra karvės pieno mišinys, duotas naujagimiui gal būt tik 1-2 kartus.
Tačiau ne kiekvienas kūdikis, netgi gavęs karvės pieno ar jo mišinių naujagimystėje būtinai tampa alergiškas. Tai priklauso ir nuo vaiko įgimtų savybių, paveldimo polinkio į alergiją, kurį galima įtarti, jeigu vaiko šeimos nariai, ypač tėvai, yra alergiški.
Kilus įtarimui, jog koks nors mamos valgomas maistas gali alergizuoti žindomą kūdikį, reikėtų savaitę – dvi to produkto nevartoti ir stebėti, kokie bus rezultatai – išnyks ar ne kūdikio alergijos požymiai.
Daugiau apie ŽINDYVĖS MITYBĄ rasite knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“, p.123-139.

(2) apie krūtų pienligės simptomus:

Krūtų kandidozė atpažįstama pagal būdingą išvaizdą bei jutimus, kuriuos sukelia moteriai.
Dėl Candida infekcijos atsiradęs uždegiminis spenelių odos paraudimas gali būti įvairaus atspalvio – nuo blyškaus melsvai-rausvo iki ryškiai raudono. Tačiau kartais infekuota oda gali nesiskirti nuo normalios sveiko spenelio odos. Priklausomai nuo uždegimo intensyvumo speneliai daugiau ar mažiau sutinsta ir gali pasidaryti labiau, negu įprastai, iškilę. Neretai ant jų matosi ir žaizdelės. Kandidoziniam uždegimui išplitus į areolę, oda aplink spenelius parausta, atrodo išdžiūvusi, įtempta, blizganti, šerpetoja. Dėl netolygaus pleiskanojimo ir epidermio lupimosi ji netenka dalies pigmentacijos ir atrodo marga, o paviršius darosi nelygus, gruoblėtas, gali atsirasti smulkučių vandeningų pūslelių. Savo išvaizda kandidozės pažeista oda primena būklę po ūmaus stipraus įdegimo saulėje. Kartais ant spenelių gali atsirasti ir pienligei būdingų baltų taškelių, o areolėje net ir didesnių kandidozinio apnašo lopinėlių. Tačiau tai pasitaiko retai – tuomet, kai grybeliais užkrėsta krūtis apleidžiama, t.y., nei gydoma, nei duodama kūdikiui žįsti.
Kadangi spenelis yra daug nervinių receptorių turinti kūno vieta, uždegiminiai pakitimai moteriai gali sukelti nemalonių pojūčių. Gydytojai įtaria krūtų kandidozę, jeigu kūdikį žindanti motina ima guostis pradėjusi justi diskomfortą žindymo metu, kuris greitai tampa ryškiu spenelių skausmingumu, tarsi deginimu kartu su niežuliu. Kai kandidozės infekcija yra gausi, ji gali prasiskverbti ir į pieno latakus bei pieno ančius, esančius už spenelio. Žindymo metu kylančius skausmus moterys palygina su dilginimu, raižymu, svilinimu, „ugnimi pieno latakuose“ „adatų ar sugrūstų stiklo šukių badymu krūtyje“. Dažnai šis vidinis deginimas užtrunka kelias minutes po to, kai kūdikis paleidžia krūtį. Kartais skausmai plinta net į rankas ar nugarą.
Skirtingai negu trauminiai spenelių skausmai, atsiradę kaip kūdikio blogo prigludimo prie krūties pasekmė, kandidoziniai skausmai juntami ne tik žindymo metu, bet ir dar kurį laiką po to, o kartais neatlėgsta iki kito maitinimo. Stipraus pieno tekėjimo reflekso sukeltas smulkaus dygliavimo krūtyje jutimas gali būti šiek tiek panašus, tačiau jis greitai praeina. Kitas esminis skirtumas yra tai, jog esant Candida infekcijai, skaudūs ir žaizdoti speneliai negyja net ir tada, kai kūdikis prie krūties priglunda gerai. Reikalingas ir specialus priešgrybelinis gydymas.
Daugiau apie MAMOS IR KŪDIKIO PIENLIGĘ skaitykite knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“, p.158-166.