Miela Agota,
šeimos gydytojus poliklinikose lanko įvairių farmacijos firmų atstovai su informacija apie vaistus. Taip pat ateina ir Lietuvoje įsikūrusių mišinius ir košeles pardavinėjančių firmų atstovai. Jie dažniausiai „į ausį“ ir platina tarsi „naujoves“ jau pasaulyje viešai nebeskelbiamas pasenusias per daug ankstyvos papildomo maitinimo pradžios idėjas.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja tirštą/kietą papildomą maistą pradėti duoti vidutiniškai šešių mėnesių kūdikiams. Maždaug tokio amžiaus kūdikis darosi pajėgus tą tirštą maistą priimti į savo burną, jo nebestumia liežuviu lauk, kaip jaunesni, tam nepasiruošę kūdikiai. Pasiruošimo valgyti tirštą maistą požymiais dar laikomi sugebėjimas sėdėti (savarankiškai, be laikymo ir paramstymų), jau dygstantys dantukai ir kūdikio noras viską kišti sau į burną.
Jeigu kūdikis savo subrendimu maitinimui tirštu maistui dar nepasiruošęs, jo duoti skubėti nereikėtų. Jeigu yra per lėtas kūno (svorio, ūgio) augimas dėl maisto stygiaus, reikėtų kūdikiui pateikti daugiau tokio maisto, kuris jam priklauso pagal amžių, kuris tuomet yra lengviausiai virškinamas ir geriausiai įsisavinamas. Pavyzdžiui, keturių mėnesių kūdikis, turintis mamą, turėtų gauti daugiau motinos pieno, o mamos neturintis – donorinio kitos moters pieno arba tam amžiui pritaikyto mišinio. — Vien iš krūties maitinamam kūdikiui papildomai vandens gerti nereikia, nes motinos pienas yra skystas. Vandens atgerti duodama tik tiršto maisto jau gaunančiam kūdikiui/vaikui.
Papildomo maisto įvedimo priežastis, metodiką ir produktus detaliau aptartus rasite >>> (334-345)