Loading ...
Kas yra pieno mišinys – “kūdikių maistelis”? Iš esmės tai yra paprasčiausio karvės pieno (santykinai labai pigi ir lengvai gaunama žaliava), perdirbto ir kaitinimu išdžiovinto iki miltelių, konservas, kuris, tikimasi, bus mažiau žalingas ir „agresyvus“ žmogaus naujagimio ir kūdikio (kuo mažesnio, tuo labiau) organizmui. Bandoma jį pritaikyti – modifikuoti, patobulinti: kažką išimant, kažką pridedant. Pavyzdžiui, karvės piene yra baltymų perteklius (jų ten 3,5 karto daugiau negu moters piene), todėl, ruošiant mišinį prieš vartojimą, vandens pilama daugiau, negu jo buvo išgarinta karvės pieną paverčiant miltais. Tačiau tuomet ima trūkti riebalų ir angliavandenių. Didelį laktozės deficitą bandoma kompensuoti gausiai pilant kokio nors cukraus, o riebalų stygius dažniausiai dengiamas augaliniais aliejais. Kai kurių produktų kainą dar labiau padidina įvairūs specialūs priedai, kaip geležis, sintetiniai vitaminai ar net polinesočiosios riebiosios rūgštys. Tačiau kokia įmantri ir sudėtinga bebūtų jo formulė, mišinys vis tiek lieka tiktai „našlaičių maistu“ ir niekada neprilygs tikrajam gamtos stebuklui – motinos pienui.
„Našlaičių maistas“ – tai visai ne įžūlus mano sarkazmas ar patyčios. Būtent jiems, tikriesiems našlaičiams ir pamestinukams, kurių daugybė buvo Londone, Paryžiuje, Niujorke ir kitur, jau XIX amžiuje imtasi kurti maistą, padėsiantį jiems išgyventi netekus motinos ir jos pieno. Bandant tuos kūdikius penėti neperdirbtu gyvulio pienu, jie masiškai mirdavo. Vienas pirmųjų kūdikių maistą pramoniniu būdu, maišydamas cukrų ir kviečių miltus su pienu ,,karvių, šertų Šveicarijos Alpių žole“, 1867 metais savo fabrike Miunchene ėmė gaminti chemikas ir pirklys Henris Nestle. Jis skelbė tą produktą buvus „taip moksliškai tikslų, jog daugiau nėra ko norėti“. Deja, labai greitai visai žmogišką idėją gelbėti našlaičius nustelbė siekis nukonkuruoti visų gyvų pasaulio motinų pieną ir paversti visus kūdikius mišinių vartotojais (aišku, ne už ačiū!). Ir štai dabar stebėtinai darniai koja kojon žengia Lietuvos knygynuose atsiradusios prabangiai išleistos knygos autorės užuojauta motinoms, kurios „jaučia nenugalimą pasišlykštėjimą, kai kūdikis čiulpia krūtį“,[Nees-Deval B. Vaikas auga. 2000] ir išeities pasiūlymas turtingiausios mišinių firmos reklaminiame lapelyje: „Brangūs tėvai, <…> jei dėl kokių nors priežasčių nusprendėte šito nedaryti, mes, „Nestle“, su malonumu siūlome jums išeitį, – kitą puikų kūdikio maitinimo būdą <…> kitu visaverčiu maistu. <…> ir džiaugiamės, kad milijonai pasaulio motinų mumis pasitiki – mes padedame joms gauti tai, ko reikia jų mažyliams.“ Bet ar verta skubėti pasitikėti? Dar visai neseniai, XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, „Nestle“ firma už beatodairišką godumą buvo pelniusi „Kūdikių žudikės“ vardą ir drauge su daugeliu kitų mišinių firmų yra atsakinga už daugybę tragedijų: Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ekspertai nustatė, kad kasmet pasaulyje pusantro milijono kūdikių miršta dėl to, kad nebuvo žindomi.
Vis gausėjantys maistelio kūdikiams gamintojai (pvz., 1979 metais Pasaulio sveikatos organizacija buvo suskaičiavusi, jog šimte šalių buvo prekiaujama penkiasdešimties firmų dviejų šimtų pavadinimų motinos pieno pakaitalais) dievagojosi, kad jų mišiniai patys geriausi, kad „adaptuoti“ (supraskime, pritaikyti), kad „praturtinti“ vitaminais, „prisotinti“ geležies, kad jie „gali pakeisti motinos pieną“ ir net „patogesni“. Motinos pienui buvo lipdoma vos ne praeities atgyvenos etiketė, o kūdikių žindymas apkaltintas „sekinančiu moters išnaudojimu“. Žinoma, šlovė chemikams, kurie plušėjo iš karvės pieno darydami maistelį našlaičiams, kad šie augtų patirdami kuo mažesnę skriaudą. Tačiau kai jie skelbiasi sukūrę kažką, prilygstantį motinos pienui, akiplėšiškai meluoja, nes kol kas ir dar ilgai ateityje (tikriausiai visada) toks tikslas jiems bus nepasiekiamas… Galbūt šis „šventas melas“ ir paguostų našlaičius bei tuos, kurie tikrai ne dėl savo kaltės liko nežindyti, bet „HiPP“-ams, „Nestle“-ams, „Similak“-ams ir t. t. labiau negu nelaimingųjų ašaros rūpėjo pelningas biznis. O kad susišniotų kuo daugiau pinigų, jie nesibodėjo jokių priemonių, taip pat ir narkotikų prekeivių gudrybės – pirmąją dozę įpiršti veltui. Ir kad tai padarytų kuo anksčiau, kol naujagimis dar nepripratęs prie motinos krūties, mišinių firmos brovėsi net į gimdymo namus su savo „labdara“. Didžiulis dirbtinai maitinamų kūdikių sergamumas (o besivystančiose šalyse ir mirtingumas) nejaudino kūdikių maistelio gamybos ir prekybos bendrovių, kurios, besivaikydamos pasakiško pelno, nesivaržė nieko. Jos tik varžėsi tarpusavyje dėl rinkos. Net Nigerijoje, kažkur Afrikos viduryje, dėl „pažangaus“ mokymo apie „nepažangų“ žindymą (firmos instruktuodavo ir siųsdavo ten specialias mitybos seseles) ir skardinių su „nuostabiuoju pieneliu“ bumo tokių kūdikių, kurie maitinti tik motinos pienu, 1969 metais bebuvo likę vos 2 procentai. Pasaulinė sveikatos asamblėja 1981 metais priėmė Tarptautinį motinos pieno pakaitalų prekybos kodeksą, kuriuo siekiama apsaugoti maitinimą krūtimi nuo komercijos įtakos. Daugelyje šalių kodeksas turi įstatymo galią (jo pažeidėjams gresia didelės baudos), Lietuvoje – dar ne, tačiau bent moraliai jo paisoma: mišiniai nebereklamuojami gydymo įstaigose, motinos su naujagimiais iš gimdymo skyrių išeina be tų pražūtingųjų „dovanėlių“, o ant mišinių dėžučių, nors ir daug smulkesnėmis raidelėmis, nors ir kažkur pačiame gale, ant nugarėlės, bet vis tiek jau pavyksta atrasti: „Motinos pienas – geriausias maistas kūdikiui.“
Apribojus tiesioginę mišinių reklamą, biznieriai vis tiek įsigudrina, kaip privilioti pirkėją. Štai, pavyzdžiui, pasiūlo specialios „HiPP“ arbatos, „kad būtų pieno“, ir gundo moteris suabejoti savo prigimtomis galiomis žindyti, dar – „HiPP“ arbatėlės „kūdikiams nuo pirmos savaitės“, kad jie, tiesą sakant, kuo greičiau priprastų prie buteliuko ir visai nebeimtų krūties arba, pasisotinę tuo saldintu vandeniu, rečiau ir silpniau žįsdami, iš tikrųjų mažiau beskatintų pieno pasigaminti motinos krūtyse. O tada jau bus nuperkami ir „HiPP“ pieno mišiniai – pinigai, išleisti reklamai ir ,,jaukui”, sugrįš šimteriopai. Iš prekybos kūdikių pienu visame pasaulyje jo gamintojai uždirba dešimtis milijonų dolerių kasdien.
Kazimieras Vitkauskas, 2010.
Nors ir daug cia stumia ant HIPP, bet kai zmonai trecio menesio gale dingo pienas ( jokiu arbateliu vaikui nekisom, o pienas dingo del sveikatos problemu), tai pirkom misinuka ir du metus maitinom. Ir per tuos du metus 3 kartus sloga, kuri trukdavo tik 3 dienas tesirgo. Tiesa, vaikas nebuvo gaves nei vieno skiepo.
Daktaro pateikiama informacija apie zindyma yra labai naudinga ir niekas neabejoja, kad mamos pienas geriausias, taciau kartais jo pasisakymai yra labai kategoriski, kas liecia maitinima misinukais.
Juk visokiu atveju buna gyvenime…
Prisiminusi, kad mūsų kalbinė išraiška labai dažnai būna netobula (o pavargusioms mamoms ypač tai būdinga), norėčiau dar patikslinti vieną savo mintį. Jeigu kartais jūs, ar kita mama perskaitytų, jog aš savo poste tarsi sakau „Aš žindžiau, todėl čia taip viską išmanau, savo emocijas valdau, mano vaikai neserga, o jūsų va jei serga, tai reiškia jų poreikių neatpažįstat, kažką darot netaip, ir šiaip, mama visada dėl visko kalčiausia“, tai norėčiau pabrėžti, jog taip mane suprasti būtų klaidinga. Aš sakau, jog tai yra siekiamybės, kad emocinės būsenos įtaką mūsų suvokimui, reakcijoms ir bendrai sveikatai reikia tiesiog žinoti ir ja tinkamai ir laiku pasirūpinti ( arba taip pat to siekti išsikeliant į prioritetus). Kad mama už daug ką yra atsakinga ( kaltė ir atsakomybė yra labai skirtingos sąvokos), nuo jos pasirinkimų visgi daug kas priklauso, čia faktai, bet nereikia pamiršti, kad mes pačios daug ko išmokytos nebuvom, daug viduj pačios netikrumo turim, gyvenam pokyčių laikotarpiu, kai aplink pilna dirgiklių, prieštaringos informacijos, nežinom kuo tikėti, kuo pasitikėti, tada imam visus pulti, gintis ir pan. Tai tiesiog tą žinokime, būkime kiek įmanoma atviresni, sau ir kitam atlaidesni, daugiau kalbėkimės. Kiekvienas kovojame sunkią kovą ir nesame nuo klaidų apsaugotas: ir gydytojas, ir jūs, ir aš. Visi esame sutrikę, bet vistiek darome, ką jaučiame esant teisinga viduje, rašome, diskutuojame.
Nes visi tiesiog norime, kad mamos ir jų kūdikiai būtų sveiki, ramūs ir laimingi, siekiame to savais būdais, gal ne visada tinkamiausiais, aiškiausiais, bet svarbiausia, kad norėdami tik gero. Kita vertus, žmogaus laimė ir sveikata priklauso tik nuo jo paties…
Miela, Klepesova,
Man, kaip mamai ir žmogui ( visai nesvarbu, kokia mano asmeninė pozicija mamos pieno ir ligų klausimu, nors gal vėliau ją trumpai ir išsakysiu), pirmiausia labai gaila, kad kažkas panaudojo spaudimą maitinti pačiai ar nemaitinti prieš jus ar kažką jums artimą, ir todėl į šį straipsnį irgi sureagavote taip gynybiškai. Iš tiesų, objektyviai žiūrint, čia nėra parašyta nieko tokio, tiesiog išdėstyti faktai ir argumentai labai panašūs į jūsų išsakytuosius ir skirti pirmiausia toms mamoms, kurios gal apskritai nieko apie tuos žindymo privalumus negirdėję. Visoms kitoms palikta laisvė rinktis, nėra jokio “ reikalavimo“ žindyti savo pienu bet kokia kaina ( gal kažkas taip ir supranta, ir panaudoja vienas prieš kitą, bet tai jau tų mamų ar pernelyg fanatiškų žindymo konsultantų problemos). Ne kartą gydytojas yra pasakęs, jog pirmenybė yra skirtina mamos ir vaiko sveikatai ( ne paslaptis, kad nusikamavus ir laiku nesulaukus pagalbos žindanti mama gali patekti net į ligoninę, šiuo metu matau nemažai tokių, arti tokios būsenos).
Aš pati asmeniškai esu įsitikinusi, kad vaiko sveikatą ar nesveikatą labiausia lemia tai, kiek mama yra pasirengusi sudaryti jam saugų emocinį prieglobstį ( o jis visų pirma su jos būsena susijęs): ne saugo nuo aplinkos,o padeda kuo sėkmingiau prie jos prisitaikyti, o taip pat, kaip gerai geba patenkinti tiek jo, tiek savo tikruosius poreikius: tuomet organizmas visą savo energiją gali skirti imuninės sistemos brandinimui, o būtent su jos būkle ir susiję tai, kaip sėkmingai organizmas įveiks ligą ir ar jam reikės pagalbos iš šalies ( antibiotikų pvz.,) ar ne. Visiškai, kad vaikas nesirgs tikėtis nerealu ir nereikia: ligos taip pat turi savo paskirtį imuninės sistemos stiprinime bei bendros organizmo būklės diagnostikoje ir reguliavime
Vėlgi grynai iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad man žindymas tą ryšį su savo kūnu ir jo poreikiais pažinti padėjo labai smarkiai, nors nesakau, kad to pasiekti neįmanoma ir maitinant mišinuku ( ypač jei dėl to nesigraužti pavyktų, žinant, jog tai tikrai neišvengiamas pasirinkimas). Be to antras vaikas apskritai serga mažiau kažkodėl 😉
Žodžiu, aš manau, jog nereikia per daug gilintis į tą žindymą vien kaip maisto/ vaistų šaltinį, kad žindymas lygu gera sveikata automatiškai, nes ir žindymas ir ji, yra daug gilesni reiškiniai ir visos jų tikrosios reikšmės, priežastys ir ryšiai mokslui dar nėra iki galo aiškios.
Svarbiausia dabar mamoms prieš pasirenkant žinoti visą tikrą ir teisingą informaciją už ir prieš mišinius ar žindymą, o tada jau rinktis pagal kiekvienos unikalią situaciją. Gydytojas juk iš esmės savo straipsniu siekė tik to: užpildyti spragas ir pateikti kitokias žinias, nei vienpusiškai pateikia, kažkas, suinteresuotas iš mamų baimių, nežinojimo ir silpnumo užsidirbti. Taigi tiesiog būkime sąmoningos ir mokėkime atsirinkti
Tai va vel as. Del sirgimo- DAKTARAI PRASIPLAUKIT AKIS AAA??? dukra 6.5 metuku- maitinta 3 metus (cia su naktiniu maitinimu siaip 2 metus ) serga istisai. kiekvienais metais tenka 2 kartus gerti antibijotikus nes plauciai, bronchitai, sugebejome net skarlatina prasirgti 2 kertus metu begyje- su visais pozymiais klasikiniais : liezuvis kaip uoga, visas kunelis nubertas… sie metai- Stomatitas herpinis – prasikankinom… trumpiau visas bakterijas visas ligas sugaudom mes… Sunus- misinukinis aisku maisyta su mano pieneliu bet kiek ten 3 lasai… tagi sunus 3 metai sunku kazka pasakyt- aisku sergam, kosuliukai, slogos, bet ne dazniau nei sese… tikrai ne dazniau. ar vienas ar kitas darzelyje ligu metu maksimum 4 dienas lankom… stai tau ir maistas. Cia ne nuo pieno priklauso o nuo gyvenamosios vietos- gyvensit didmiestyje neturesit kaimo sirgsit visomis plauciu ligomis. stai ir viskas.
o del misiniu ir pieno Mamos- maitinkit kol galit- jei negalit maitinkit misiniais. Svarbu kad jums gerai butu- bus gerai mamoms – bus gerai vaikams. Siaip is mano varpines jei nera pieno trukumo daug paprasciau ir lengviau maitinti krutimi- pirma- vezio profilaktikai (sako mazesne tikimybe) antra visad sviezias ir sveikas maistas (aisku jei mama tvarkingai maitinasi o ne dietinasi istisai ir netur zalingu iprociu) trecia maitinti krutimis – isimiegoti galima paimi vaika salia pasiguldai ir snaudi o jis valgo….:)
Sveiki, as pilnai sutinku kad MP yra geriausias is geriausiu maistelis vaikui, taciau dabartinis visuomenes smerkimas nezindanciu mamu yra toks didelis, ir formuojama nuomone, kad vaikai uzauge su misinuku yra kazkokie nenormalus… Tas pats ir del naturalaus gimdymo, vaistu, ciulptuku ir kitu dalyku.
Stenkimes buti ekologiski, BET racionalus!!! Naturalizmo ir eko banga kaip didziulis marketingas pavergus visuomene, nepulkim I visiskus krastutinumus.. Visi stengiames del savo vaiku ir butu puiku tolerancija tiek zindanciu tiek nezindanciu mamyciu atzvilgu.
As jusu vietoje si straipsni istrinciau, vien del to, kad jis skatina nesantaika seimose. Pvz mano vyras prisiskaites tokiu straipsniu, dabar mane defektuota vadina ir pasitaikius pirmai progai (pvz kai vaikelis suserga) vis primena, kad del jo ligos esu kalta as, nes vaikelio nebemaitinu. Ir nesvarbu, kad liga pvz. igimta. Galvojat malonu? Norit paklaust, kodel nebemaitinu? Pradekim nuo to, kad neesu tokiu stipriu nervu, kad matydama kaip kudikelis kiaura diena ir nakti verkia su papu burnoj ir neissimiega, toliau ji kankinciau. Visu antra, manau, kad tokiam amziuje vaikeliui yra svarbiausia gerai pamiegot ir gerai pavalgyt. O kai jis alkanas nei tas nei anas GERAI nebuna. Sakysite, niu ir kas? Truputi paverks, truputi neisimiegos. Bet nepamirskite, nedamiegojimas – silpnina imuniteta (kuri taip siekiame su MP sustiprint)! O rekimas ir irzlumas – tikrai nedaro teigiamo poveikio vaikelio psichikai! O jau ka kalbet apie mamos psichologines problemas: sazines priekaistai (nors tikrai neesam niekuo kaltos), nuolatinis artimuju ir nevisai artimuju zmoniu pasmerkimas ir nepilnavertiskumo kompleksai.
Vaikai, kurie uzauga maitinami misiniais tikrai nera nei blogesni, nei ligotesni, nei prastesni nei tie, kurie yra zindomi. Tikrai yra ne viena mama kuri negali pati zindyti del ivairiu priezasciu ir misinys yra vienintelis pasirinkimas tokiu atveju. O tokie straipsniai pavercia nemaitinancias mamas monstremis,nes joms nerupi ju vaiku sveikata ir visos priezastys tik pretekstai nemaitinti.
ai dar mama“
Mišinukas- kai pasižiūri- pusė mendelejevo lentelės atsiprašant- ir nieko nepakeisi…
tai štai vėl rašau….
Pirmą dukrą išmaitinaau 2 metus po to tik naktimi….
sūnus- sukeltas gimdymas niekaip nevykstanti gimdymo veikla gaiausiai cezaris. nu mišinys nuo 10 paros… maišant su mano pienu… mišinio vaikas JOKIO nevalgė jau praėjus mėnesiui kišau per prievartą- gimė išnešiotas (7av) tik 1 kg 780g per mėnesį maksimaliai priaugo 500gkai vaikui buvo 6 mėnesiai išmoko žysti- bet nesmarkiai- susirgo…. ištisai ant papo prakabojo priaugo tą mėnesį 120g kiekvienas maitinimas man buvo stresas- atrodo tiek mišinių tiek mišinių- o vaikas nevalgo jokio ir taškas- o valgydinu kas 2 val- tiksliau jis kabo ant papo o po to mišinys- susigadinom skranduką-nevirškina- vemia… paskui vėl gerai kelias savaites ir vėl… mažiukui dabar 1 metukai 6 mėnesiai svoris 9,6 kg tik neseniai pradėjo valgyt mišinį jau normaliai- pieno paprasto negal valgyt- vemia, mėsą ne visą gali valgyt vemia ir t.t.t.t. nesismulkinsiu bet tik tada kai vieną po kito mišinius man teko atmesti kai teko bandyti su vienais baltymais, skirtus vemiantiems, su bakterijom, be bakterijų, ir t.t.t.t ir kai netiko NIEKAS ir teko grynai imti ir kaitaioti vieną vago- pradeda vemti keiti kitu- va nuo kurio po keių dienų vemia- tik tada supranti kam ta gausa mišinių- vienodo visiškai- nerasi
Ir būtent ta gausa ir gelbsti tokias mamas kaip aš- man pvz siūlė ieškoti net baltarusiško nealdaus mišinio- bet deja lietuviams tai pasirodė per prasta ir jie neveža- o iš turgaus pabijojau pirkti…dabar ūnus beveik viską valgo (proto ribose , virtą, be druskos, ir trinta) bet svoris kaip nekyla taip nekyla- mišinukas naktį dar gelbsti reikalą- krūtys tuščios nors vaikas užsispyręs įsitveria ir sėdim- jis žiūri į papą- apsižiojčs- aš į jį i sėdim- veiksmas- joks nevyksta…
tai tiek- nereikia kolioti reklamos- kiekvienas turi savo smegenis- o jei jų nėra- nereiks ir reklamos- eis va klijukus virti…
Pirmą vaiką auginant galėjau išmaitinti dar 2 o va kai prireikė- verkiau kruvinom ašarom- o pieno neturėjaau. darytas cearis- bet pienuką nunešdavau kol turėjau- tik po cezario iš karto 100ml ir mano ir dar pusę reanimaciės vaikų išmaitino o kai prireikė ir maniškiam neužteko
gerb.gydytojau.suprantama kad motinos pienas yra pats geriausias kudikiui,bet pieno pakankamai neturiu,primaitinu misinuku milumil.vistik patarkite koki misinuka geriau duoti,kuriame maziau tu visu chemiju?skaiciau kad semper svediskas gaminys ir naturalesnis?
Klepesova,
labai gaila, kad jums tenka susidurti su tokia situacija. Nepasakosiu smulkiai – bet mes su mano 4 men dukryte taip pat balansuojame ties ta „per mazo“ prieaugio ir per mazo valgymo riba. Pradzioje turejome labai nemazai sunkumu – uzmigdavo neprivalgius, vel po 10-20min pabusdavo ir vel valgyti.. ir taip as ja prasinesiojau ant ranku iki 1,5men (is esmes sitas laikotarpis ir yra pats sunkiausias tiek mamai tiek naujagimiui). Po truputi viskas taisesi, turejome ir 1,5 men ir 3 men „krizes“ kai visi daktarai vienbalsiai reke primatink misiniu, nors aiskiai maciau kad mano vaikui pieno uztenka – slapinasi pakankamai, tustintis nesitustino del kitu priezasciu… tik nereikia daryti kitu klaidu, kurios priveda prie dar didesniu problemu – buteliukai, vandenukai…. tam reiktu visiems, manau privalomai perskaityti gerb. gydytojo Vitkausko knyga pries gimdant (na, bent jau toms, kurios ruosiasi maitinti)… kartais maitinti sekasi naturaliai: vaikas gerai ima kruti, zindzia pakankamai stipriai ir tt. tuomet motinos be vargo ismaitina ilgai. O ka daryti, kai susiduri su problemomis?? svarbiausia-neprarasti pasitikejimo savimi ir sistema vaikas-mama. Is tiesu-kiek vaikas iszis, tiek ir pasipildys krutys. Gal ne is karto, gal per laika prisiderina, bet prisiderina. Mes su dukryte esame gyvas pavyzdys. Labai norint maitinti, imanomi ivairus sprendimai. As pati vos nesigriebiau relaktacijai skirto – zindant vaikui dar primaitint misinuko per vamzdeli is svirksto (pritvirtinto prie kruties). Bet dekui D neteko pasinaudoti ir vaikas isskyrus ligonine po cezario pjuvio, nera gaves misinuko). Bet jei ateityje tektu rinktis imtis vien misinuko ar skatinti laktacija siuo budu – as ir vel rinkciausi sunkesni buda ir vis tik duociau vaikui iki paskutinio laso tai, kas mums abiems naturaliau. Taip, kad siulau nenusiminti. O svarbiausia – nedaryti klaidu ir eiti Jums ir vaikui geriausiu keliu, pasitiketi savo jegomis, o visa kita ateis savaime. Kaip vienas protingas zmogus yra pasakes: „Pienas yra motinos galvoje“, tai jau geriau pavartokite kokiu homeopatiniu raminamuju ir nenusitraukinekite, o bandykite duodi ir duoti kruti ir Jus galiausiai pamatysite rezultata. As asmeniskai kiek kartu save ivariau i kampa su nusitraukinejimais… kol galiausiai spjaudavau i viska ir imdavausi darbo. Ir kol kas padeda. Linkiu Jums ir visoms kitoms motinoms, patiriancioms sunkumu stiprybes, kantrybes ir pasitikejimo savimi.
Aš tai patariu į viską žiūrėti ne taip patetiškai. Taip, kiekviena situacija skirtinga, bet ar reikia amžinai viską priimti taip tiesiogiai ir taikyti būtent sau? Autoriaus knyga skirta plačiajai visuomenei-tai yra tau, man, kokiai nors tinginei, mylinčiai mamai, nemylinčiai mamai. Apskritai, nepamirškime to, kad tai VIENINTELĖ Lietuvoje knyga apie žindymą. Ir linkiu mąstyti globaliau-pasaulis sukasi aplink savo ašį, o ne apie jus.
nu aš asmeniškai esu už reklamas- ir prieš tokius straipsnius kurie morališkai žlugdo ką tik pagimdžiusias motinas kutrios dėl tam tikrų priežasčių esa priverstos verstis mišiniais… pirmą išmaitinau 2,5 metų. antrasis po cezario- 37 savaičių 1,740kg svorio- nu trumpiau- visko nepasakosiu- bet vaikas susipažino su krūtimi 10 savo gyvenimo parą- ir tai leido priglausti tik po to kai vos ne maldavau gydytojos nes be vaiko man paprasčiausiai nebėjo nusitraukinėti pienas sumažėjo iki 40ml ir toliau mažėjo…Koks rezultatas- vaikas nežino ką su krūtimi daryti pritraukiu 40ml o gbydytojai liepa sugirdyti 60 iš streso man iš viso tą dieną pienas nusitraukė tik 20ml ir ką man daryt? vaikas kruties net neima- kai pagaliau pražiodinau- išsižiojęs žiūrėjo- jeei nulaša su liežuviu nulaižo pusę nakties pražliumbiau…
o dabar dėl žodžiųBrangūs tėvai, jei dėl kokių nors priežasčių nusprendėte šito nedaryti, mes, „Nestle“, su malonumu siūlome jums išeitį, – kitą puikų kūdikio maitinimo būdą kitu visaverčiu maistu. ir džiaugiamės, kad milijonai pasaulio motinų mumis pasitiki – mes padedame joms gauti tai, ko reikia jų mažyliams. Žinot aš tikrai nepirkčiau mišinio kurio rwklama skelbtų “ jei dėl neaiškios priežasties tampat bergždžia (sory bet čia kaip apie karvutę nes su pirmu vyras taip juokaudavo, o dabar aš taip a[ie save jau sakau)pirkit mūsų kombikormą… (čia aš ir vėl savo nuomonę pareikšiu apie mišinius)
tai štai jei jau autorė moka taip iškoneveikti mišinukus esu atvira pasiūlimams kaip gi man padidinti pieno kiekį? kakava- neveiksminga, kmynų arbata- taip pat, HIPPP žindančioms arbata- neveiksminga, APILAK (bičių pienelio tabletės irgi neveikia) nutraukinėjimas kas valandą- tik papai sutrūko kiekis rezultato visiškai toks pats 30-40ml… pridėjimas prie krūties- dedu visą laiką kai ruošiuosi maitinti- net vienos krūties specialiai nenutraukinėju kad jam būtų patogiau traukti- jis miega ir tiek. kol pradeda skandalintis- jei nusunkiu į burną pieno- springsta. NU AUTORE JEI MOKAM TAIP GRAŽIAI RAŠYTI- KĄ GI MAN DARYTI- VAIKUI VA 3 SAVAITĖS MUMS REIK SVORIO- NES JIS PER SILPNAS- ŽAISTI SU „NEDAVIMU“ ATLEISKIT NEGALIU GALIM ATSIDURTI VĖL SANTARIŠKĖSE- O GYDYTOJAI GAL NET VAIKŲ TEISIŲ APSAUGA GALI PAGRAINTI- TAIGIS ATVIRA PASIŪLYMAMS- KĄ DARYT??????????????????????????????
saunus straipsnis, tikrai idomu pasiskaityt.
mano galva, reiketu daugiau panasiu straipsniu ir siaip publikaciju apie tai, kaip reikia nenuleist ranku ir stengtis zindyt, kokia svarbi pradzia zindyme ir kaip svarbu neklausyti aplinkiniu, vis klausinejanciu ar tikrai uztenka pieno. man taip buvo…vaikas buvo ne is ramiuju ir visi aplink netingejo primint, akd turbut del to, jog mazai pieno, vaikas neprivalgo ir yra neramus. deja, ir gydytoja pasiule primaitinti…visa laime, atlaikiau spaudima:) o nuo 6 men pradejus primaitinti koselemis pamaciau, kad vaikas ir toliau toks koks buves- ne is ramiuju, tikrai ne maisto jam truko, tiesiog toks vaikas, jam reikejo daug artimo kontakto su mama- nesiojimo, zindymo. tad labai linkiu ir kitoms mamoms nenuleisti ranku, neklausyti nepagristu patarimu ir vadovautis tik savo sirdim. pienuko negali siaip sau trukti, jo bus tiek, kiek reikia mazyliui. tereikia tik nenuleisti ranku.
Atlesikit, bet straipsnis labai jau vienareiksmiskas. Pati maitinu savo kudyky, jam jau 6men, issiverciam be misinuku, taciau nesmerkiu ir nei vienos nekaltinu kuri augina vaika misineliu pagalba. Tikrai zinau ne visos gali zindyti kiek nori. Turiu drauge kuri pagimdziusi atsidure reanimacijoj, pati kovojo uz savo gyvybe, o kuo maitinti tada mazyle? Beje, mano mazylis puikiai geria is buteliuko ir tuo paciu zinda kruty, taigi buteliukas mums tikrai nera priesas, o nepamainomas dalykas, kada man tenka iseiti kur ilgesniam laikui.
Jusu visa svetaine apie tai koks brudas yra buteliukas, misinukas ir pan, taciau psichologiskai sugniuzdytos moterys jauciasi negalincios pacios zindyti ne del ju kaltes, o cia dar tokie tiesioginiai smerkimai ir sarkazmas. Beje stebuklinga motinos pieno galia as netikiu ir jokie straipsniai manes neitikins. Kaip jau minejau mano mazylis geria mano pienuka, o is paprastu sezoniu persalimu ligu niekaip neislipame. Uzsikreciame net budami namuose. Turim padidejusia ciobreliauke, o net jusu tinklalapyje radau kad motinos pienu maitinamiems vaikams su ciobreliauke nebuna problemu. Taigi motinos pienas tai maistas, o ne vaistas ar kazkoks stebuklas. Uzauga vaikai ir be jo, artuma ir siluma mamos jiems dovanoja kitaip, kazin ar jie gyvene jauciasi maziau mylimi.
Tikra tiesa, kad misiniu pramone kaip narkotiku biznis…Deja, net ir dabar kai nebera ligoninese misiniu labdaros, ligonineje po gimdymo gauni Hipp dovaneles lapuka, ji uzpildai ir gali ateiti i ju parduotuve, kur miela pardaveja padovanos tavo naujagimiui dovanele – arbateles, kurios kitaip ir nesugirdysi – tik buteliuku
O ar ne tam, kad pripratintu silpna kudiki prie buteliuko. Dazna mama net nezino kad jo kudikiui o ipac naujagimiui jokiu budu negalima duoti, nes nebezis kruties! Ir buteliuka duoda…Ir paskui susiduria su netiketom problemytem 
Argi nesumanus tie misiniu gamintojai ? 
Ir buvo taip, ne kokiam gudziam kaimelyje, o Vilniuje, Antakalnio klinikose,pries du menesius. Argi ne puiku 
Ir dar, turiu pasakyti, kad medicinos darbuotojai net dabar nelabai skatina zindyti mp. Musu pediatre atejus i namus isdidziai pareiske, kad buvo geriau, kai kudikeliai valge pagal grafika,kas 3-4 h neva tada nepasitaikydavo pilvo diegliu, o tokia maitintoja kaip as – vaika permaitinu ir jis turi kankintis – ant prarugusio seno pienuko pilamas sviezias ir tai sukelia skausmus :)Net buvau suabejojusi, gal tikrai, bet labai apsidziaugiau perskaiciusi naujaja knyga – juk taip pat sake ir vienas gydytojas, tik 15 amziuje…Todel nebezinau ar galima pasitiketi dauguma gydytoju. Kaip ir siuo klausimu gal jie neteisus ir dauguma kitu klausimu…
KAIP DZIAUGIUOSI,kad sy puslapy atradau:)kaip saunu,kokia ydomi informacija….dziaugiuosi ir del saves,kad savo mergyte zindau jau 21menesiuka ir zadu tai daryti kol mergyte atsisakys pati…..labai smagu,kad niekad nesizavejau tomis arbatelemis kuriu lietuvoje pilnos lentynos….siuo metu gyvenam Airijoje,tai arbatu pas mus nera ….